Ką savanorystė turi bendro su pasitenkinimu darbu

Rita Šimkutė, „Lietuvos draudimo“ personalo departamento vadovė

Tarptautinė savanorystės diena, minima gruodžio 5-ąją, primena, kad savanorystė yra ne tik geranoriškas įsitraukimas į bendruomenių gyvenimą, bet ir indėlis į kiekvienos organizacijos kultūros auginimą. Šiandien, kai darbo efektyvumas ir iškeltų tikslų siekimas yra įmonių kasdienybė, savanorystė suteikia erdvės atitolti nuo rutinos, pakeisti aplinką ir didinti darbuotojų įsitraukimą ir pasitenkinimą darbdaviu. 

Kaip rodo tarptautinės apklausos, darbuotojai iš darbdavio tikisi realaus, o ne deklaratyvaus poveikio visuomenei. 2024 m. „Deloitte“ tyrimo duomenys atskleidė, jog net 95 proc. respondentų svarbu, kad darbdavys darytų teigiamą įtaką bendruomenei, o 87 proc. teigė, kad savanorystės galimybės darbovietėje yra reikšmingas veiksnys sprendžiant, ar likti esamoje darbovietėje, ar rinktis naują.Kitaip tariant, savanorystė žingsnis po žingsnio persikelia į kasdienę darbuotojų patirtį.

Savanorystė – vidinis katalizatorius

Be bendro lūkesčio, kad įmonė prisidėtų prie visuomenės gerovės, tarptautiniai duomenys leidžia pažvelgti ir į tai, kas konkrečiai darbuotojams savanorystėje svarbiausia. Daugiau nei 90 proc. apklaustųjų sako, kad savanorystės galimybės darbovietėje gali pagerinti jų bendrą darbo patirtį ir sustiprinti ryšį su darbdaviu.

Dalyvavę darbuotojų savanorystės programose žmonės dažniausiai mini labai konkrečius, žmogiškus motyvus, tai yra − norą sustiprinti prasmės ir vidinio pasitenkinimo jausmą (56 proc.) bei labiau jaustis susijusiems su bendruomene (55 proc.). Tai patvirtina, kad savanorystė darbovietėje augina vidinę motyvaciją ir padeda prasmingai pakeisti ritmą intensyvioje darbo kasdienybėje.

Be to, savanorystė teikia ir „vidinę“ grąžą darbuotojams: ji siejama su geresne nuotaika ir komandinio darbo stiprėjimu (52 proc.), taip pat – su didesniu pasididžiavimu savo darbdaviu (49 proc.). Tad savanorystė sukuria savitų, papildomų verčių – darbuotojai atsineša daugiau energijos, o organizacijoje auga įsitraukimas bei vyrauja pozityvesnis emocinis klimatas.

Be šių naudų savanorystė sustiprina ir tarpusavio ryšius organizacijos viduje: beveik pusė (49 proc.) respondentų, dalyvavusių darbovietės savanorystės programose, nurodė, kad tai padėjo jiems sukurti geresnius ryšius su kolegomis. Iš esmės tai dar kartą parodo, kad savanorystė gali tapti paprastu, bet labai veiksmingu būdu stiprinti komandiškumą ir tarpusavio pasitikėjimą kasdienėje darbo aplinkoje.

Variklis organizacijos kultūrai auginti

Šiandien organizacijoms savanorystė nėra vien tik graži iniciatyva ar simbolinis geros valios gestas. Kai ji planuojama nuosekliai ir darbuotojams sudaromos realios sąlygos įsitraukti, savanorystė tampa praktišku įrankiu, kuris stiprina organizacijos kultūrą, augina komandiškumą ir didina darbuotojų įsitraukimą.

„Lietuvos draudimo“ patirtis rodo, kad didžiausią poveikį kuria darbuotojams pasiūlyta pasirinkimo laisvė. Šiemet jau skaičiuojame beveik 850 darbuotojų įsitraukimo atvejų labai skirtingose veiklose, pavyzdžiui, nacionalinių ir regioninių parkų tvarkyme, „Maisto banke“, Lietuvos Raudonajame Kryžiuje, žmonių globos įstaigose, profesinėje savanorystėje, pagalboje Ukrainai, gyvūnų globos įstaigose.

Pastebime, jog galimybė komandoms savarankiškai rinktis veiklos pobūdį ir planuoti įsitraukimo lygį sukuria teigiamą efektą: komandos grįžta su geresne nuotaika bei daugiau tarpusavio palaikymo. Be to, darbuotojų atrankų metu matome, kad nauji kandidatai vis dažniau vertina ne vien atlygio paketą, bet ir tai, ar iš tiesų elgiamasi atsakingai bei realiais darbais prisidedama prie aplinkos ir visuomenės gerovės. Šiuo požiūriu savanorystė organizacijai tampa būdu būti arčiau visuomenės: darbuotojų savanoriškos iniciatyvos parodo, kad rūpestis bendruomenėmis virsta konkrečiais apčiuopiamais veiksmais. 

Galiausiai, visada džiugina, kai savanorystė tampa natūraliu komandos stiprinimo veiksniu. Pavyzdžiui, „Lietuvos draudime“ komandos dažnai pačios susiplanuoja savanorystės dienas, nes aiškiai mato buvimo kartu vertę, keičiant aplinką ir darant gerus darbus. Tokioms iniciatyvoms kylant iš vidinės prasmės ir asmeninių vertybių, savanorystė įsitvirtina kaip tvari organizacijos kultūros dalis.