Darbo rinkoje pastaruoju metu girdimi ne tik augimo, bet ir mažinimosi planai – vis dažniau skelbiama apie įmonių sprendimus optimizuoti komandą, uždaryti padalinius ar net palikti Lietuvos rinką. Ir būtent tokiose situacijose, pasak advokatų kontoros TEGOS (buv. „TGS Baltic“) partnerės, Darbo teisės specializacijos grupės vadovės dr. Ievos Povilaitienės, verta įsigilinti, kas slepiasi už termino „grupinis atleidimas“.
Kada įsijungia „grupinio atleidimo“ režimas?
Nors „grupinis atleidimas“ skamba kaip formalus teisinis terminas, jo taisyklės tampa aktualios ne tik įmonių vadovams ar teisininkams, bet ir kiekvienam atleidžiamam žmogui. Įstatyme aiškiai nustatyti kriterijai ir privalomos procedūros, o už jų nepaisymą gali tekti mokėti brangiai.
Pagal Darbo kodeksą (DK), grupės darbuotojų atleidimu laikomas darbo sutarčių nutraukimas:
Svarbu – grupės atleidimo sąvoka taikoma, jei per ne ilgesnį kaip 30 kalendorinių dienų laikotarpį (laiko kriterijus netaikomas atleidžiant dėl bankroto), atleidžiamas tam tikras skaičius darbuotojų.Konkretūs slenksčiai nustatomi pagal darbovietės dydį:
Svarbi detalė: apskaičiuojant šiuos skaičius, jei atleidimai vykdomi etapais, tai skaičiuojamas ne mažiau kaip penkių darbuotojų atleidimas. Terminuotų sutarčių pasibaigimas į bendrą sumą neįtraukiamas visais atvejais. Bankroto atveju vidutinis darbuotojų skaičius skaičiuojamas pagal įmonės būklę nutarties dėl bankroto įsiteisėjimo dieną. Atleidimas laikomas pradėtu įteikus įspėjimą, kaip įspėjimas yra privalomas pagal įstatymą. Tad būtent pagal įspėtų apie atleidimą darbuotojų skaičių vertinama, ar jau susiklosto grupės atleidimo situacija.
Ką privalo padaryti darbdavys?
Kai atleidimai atitinka grupinio atleidimo kriterijus, darbdaviui įsijungia papildomi teisiniai įpareigojimai – ne tik dėl atleidimo tvarkos laikymosi, bet ir dėl informavimo bei konsultavimosi bei pranešimo institucijai.
Darbuotojų teisės ir apsaugos
Grupinis atleidimas nereiškia, kad darbdavys gali savo nuožiūra spręsti, kuriuos darbuotojus atleisti. Darbdavys privalo laikydamasis tvarkos atsirinkti, kas gali būti atleistas, kas – ne, kai atleidžiama dalis tą darbą dirbančių darbuotojų.
Išeitinės išmokos grupinio atleidimo atveju nesikeičia: jei žmogus dirbo ilgiau nei metus, priklauso dviejų mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išmoka; jei trumpiau nei metus – dviejų savaičių. Papildomas išmokas iš „Sodros“ galima gauti tik tuo atveju, jei darbuotojo stažas toje įmonėje viršija 5 metus ir atleidimas vyksta pagal DK 57 straipsnį (atleidimas darbdavio iniciatyva dėl pertvarkos), bet negalima, jei išeinama šalių susitarimu.
Ne tik formalumai: kuo rizikuoja darbdavys?
Grupinio atleidimo taisyklės – ne šiaip rekomendacijos. Jei darbdavys neinformuoja Užimtumo tarnybos arba tinkamai nesikonsultuoja su darbo taryba ar profsąjunga, darbo sutartys negali būti teisėtai nutrauktos. O tai reiškia realią riziką pralaimėti teisme: darbuotojas, įrodęs, kad toks pažeidimas lėmė jo atleidimo iš darbo pažeidimus, gali prisiteisti ne tik išeitinę išmoką, bet ir vidutinį darbo užmokestį už bylinėjimosi laikotarpį.
Tačiau ne mažiau svarbūs yra reputaciniai aspektai. Kai atleidžiami dešimtys ar šimtai žmonių, net jei formaliai procedūros tvarkingos, žiniasklaida ir visuomenė dažnai faktą apie vykdomus grupės atleidimus tai vertina kaip didelę reputacinę problemą, ir net tarptautiniams vardams tai gali skaudžiai smogti į įvaizdį. Todėl kai kurie darbdaviai ieško parankesnių kelių: dalį atleidimų išskaido per ilgesnį laikotarpį, dalį įformina kaip atleidimą šalių susitarimu, inicijuotą darbuotojo.
Praktiniai patarimai darbdaviams