Kai kultūra tampa dialogu: bendruomenės, kurios jungia

Šiandieninėje visuomenėje vis labiau jaučiamas susiskaldymas – tarp miestų ir regionų, tarp tautinių bendrijų, tarp skirtingų kartų. Geopolitinės įtampos, informacinės atakos ir skirstymai į „elitą“ bei „paprastus žmones“ dar labiau gilina nepasitikėjimą ir skatina užsidarymą savo „burbuluose“. Sociologiniai tyrimai rodo, kad bendruomenės, kuriose žmones sieja glaudūs ryšiai ir bendros veiklos, yra atsparesnės krizėms, jose lengviau kuriamas pasitikėjimas. Tad ar gali kultūros organizacijos – bibliotekos, muziejai, kultūros centrai, vietos bendruomenės – šias neramiai laikais tapti salomis, kurios formuoja bendras vertybes, kur stiprinamas pilietiškumas ir dialogo kultūra?

Kultūros misija – skatinti dialogą ir supratimą

Neseniai atilkti tyrimai patvirtina visuomenės poliarizaciją: Kauno technologijos universiteto (KTU) mokslininkų vasarą atlikta apklausa parodė, kad beveik pusė (49,8 proc.) apklaustų Lietuvos gyventojų mano, jog tautinių mažumų atstovai (vietos gyventojai ar naujai atvykę) Lietuvoje kelia grėsmę šalies saugumui ir stabilumui. Tai rodo ne tik visuomenės nepasitikėjimą jos nariais, bet ir signalizuoja apie susiskaldymą ir poliarizaciją, neprisidedančius prie mūsų šalies atsparumo.

Kuriant ryšius, saitus, supažindinant ir nuraminant žmones, svarbų vaidmenį gali atlikti regionų kultūros organizacijos – bibliotekos, muziejai, kultūros centrai, bendruomenės. Tai vietos, kur susitinka visi: ir lietuviakalbiai, ir tautinių bendrijų kalbomis kalbantieji, naujakuriai ir vietiniai, vaikai ir senjorai. Kultūra tampa bendru pagrindu, galinčiu sujungti skirtingas patirtis, kalbas ir pasaulėžiūras.

„Kultūros organizacijos turi nepaprastai svarbų vaidmenį mažinant stereotipus, skatinant empatiją ir tarpusavio pagarbą, ypač tarp skirtingų kalbinių bendruomenių“, – sako Viktorija Misiulė, Klaipėdos kultūrų komunikacijų centro kultūrinės veiklos vadybininkė. Ši organizacija – didžiausias meno centras Vakarų Lietuvoje, kuriantis jungtis tarp meno ir visuomenės. Anot V. Misiulės, būtent menas dažnai tampa tuo įrankiu, per kurį žmonės ima kalbėtis be išankstinių nuostatų: „Klaipėdoje turime labai ryškias skirtingas kalbines bendruomenes, kurios apipintos stereotipų ir tik užmezgus dialogą tarp bendruomenių dažnai matome, kad jie nepasitvirtina, todėl manome, kad kultūros įstaigos turėtų prisidėti prie stereotipų laužymo, nes būtent menas ir kūryba gali būti puiki dialogo forma.“ V. Misiulė taip pat akcentuoja vaikų įtraukimo į kultūrines veiklas svarbą: „Ankstyvame amžiuje vaikai dar neturi susiformavusių nuostatų, todėl labai svarbu įtraukti juos į veiklas, jiems skirtingos kalbos ir kultūros yra natūralu ir priimtina, jie nėra veikiami stereotipų“, teigia ji.

Mažos bendruomenės, dideli darbai: kaip gimsta pasitikėjimas

Kitoje Lietuvos dalyje, Vilniaus rajone veikianti Kyviškių kaimo bendruomenė „Kyvija” taip pat kasdien dirba su skirtingų kalbų ir kultūrų gyventojais, o jos veikla orientuota į kultūrinius renginius, laisvalaikio užimtumą, vietos gyventojų telkimą, jaunimo aktyvinimą. Bendruomenės vadovė Renata Čižik sako, jog jų veikla paremta paprasta, bet veiksminga filosofija – visi, kas gyvena bendruomenėje, turi jaustis laukiami: „Gyvename tame pačiame kaime, toje pačioje gatvėje – turime bendrauti, draugauti ir bendradarbiauti. Nuo to visiems tik geriau“, – įsitikinusi R. Čižik.

Bendruomenė organizuoja šventes, stovyklas, laisvalaikio veiklas vaikams, jaunimui ir suaugusiems. Renatos teigimu, bendruomeninės veiklos padeda žmonėms iš naujo atrasti vieni kitus, tik svarbu nebūti visada vienodiems, ieškoti įvairesnių veiklų ir renginių formatų, siekti pritraukti skirtingas auditorijas: „Dalyvavome Britų tarybos ir „Kūrybinių jungčių“ asociacijos rengtame projekte „Dialogo bendruomenės“, po kurio praplėtėme veiklų spektrą, išbandėme naujus metodus, organizavome netradicinio formato renginį. Renginys buvo skirtas jaunimui, bet jame noriai dalyvavo tiek mažieji, tiek suaugę. O įdomiausia, kad po renginio daug kas sakė, kad labiausiai patiko tai, jog buvo labai skirtingų žmonių – atėjo visų kartų ir kalbų gyventojai. Tokie momentai kuria tikrą bendruomenės jausmą,“ – džiaugiasi „Kyvijos“ lyderė.

Jungia per kūrybą

Programą „Dialogo bendruomenės“ Britų taryba kartu su asociacija „Kūrybinės jungtys“ įgyvendina jau kelerius metus. Tai nuoseklus kūrybos, mokymosi ir kompetencijų stiprinimo projekas, skirtas kultūros organizacijoms, veikiančioms kalbine įvairove pasižyminčiuose regionuose. Projekte dalyvaujančios organizacijos – nuo miestų kultūros centrų iki mažų kaimo bendruomenių – mokosi, kaip pasiekti naujas auditorijas, dirbti su daugiakalbėmis grupėmis, stiprinti lietuvių kalbos vartojimą, įtraukti jaunimą, organizuoti veiklas, kurios vienytų, o ne skatintų atskirtį.

“Svarbu suprasti, kad be savo tiesioginių funkcijų kultūros organizacijos yra atsakingos ir už savo miestelio, rajono tapatumo formavimąsi, ateities vizijų kūrimą, gebėjimą paskatinti vietos žmones veikti bendruomenėje, visuomenėje. Išties prasminga stiprinti kultūros organizacijas bei padėti joms pasiekti kuo įvairesnes auditorijas, suteikti kuo daugiau kūrybiškų metodų ir būdų, kaip su jomis užmegzti ryšį. Tik savo bendruomenės poreikius atliepiančios ir į esamus iššūkius reaguojančios kultūros organizacijos kuria pridėtinę vertę visai bendruomenei ir išlieka aktualios”, – sako Aurelija Plūkė, projekto “Dialogo bendruomenės” koordinatorė.

„Dalyvavimas programoje „Dialogo bendruomenės“ mums davė labai daug – išmokome užmegzti ryšius su naujomis bendruomenėmis, įtraukti skirtingomis kalbomis kalbančius gyventojus, organizuojame veiklas pietinėje Klaipėdos dalyje, kurioje didžioji dalis gyventojų rusakalbiai.“, – dalijasi V. Misiulė. Jai pritaria ir R. Čižik: „Programa praplėtė akiratį, padėjo pažinti naujus žmones, išbandyti kitokias veiklas. Po dalyvavimo pastebėjome, kad jaunimas tapo drąsesnis, labiau įsitraukęs į bendruomenės veiklas. Kai turi galimybę išreikšti save per kūrybą, tuomet kalba tampa antraeiliu dalyku“, – sako ji.

Ne tik menas, bet ir pilietinis veiksmas

„Kultūros organizacijos – vienos svarbiausių pasitikėjimo infrastruktūros centrų, ypač regionuose, kur gyventojai gyvena greta, bet dažnai vieni kitų nepažįsta, nes priklauso skirtingoms kalbų, amžiaus, interesų grupėms. Savo veikla kviečiame šias bendruomenes į bendrą pokalbį, kurti ir pažinti vieniems kitus“, – sako Britų tarybos Lietuvoje vadovė Ona Marija Vyšniauskė. „Tiek Kyviškių kaimo bendruomenės „Kyvija”, tiek Klaipėdos kultūrų komunikacijų centro patirtys rodo, jog kultūra gali būti ne tik meninis bet ir pilietinis veiksmas. Galimybė kartu kurti, dalintis patirtimi – tai paprasti, bet labai veiksmingi būdai mažinti visuomenės susiskaldymą“.

Ir nors iššūkių netrūksta – nuo finansinių iki žmogiškųjų išteklių, kalbintos bendruomenių lyderės sutaria: būtent kultūros organizacijos turi potencialą tapti tomis vietomis, kur žmonės iš naujo išmoksta pasitikėti vieni kitais ir augina bendruomeniškumo jausmą.