Kai kurie daugiabučiai sugeba susimažinti šildymo, vėsinimo ir karšto vandens sąskaitas

Klaipėdoje veikia daugiabutis, kuris, investavęs į energetiškai efektyvius sprendimus, reikšmingai susimažino sąskaitas už šildymą, vėsinimą ir karštą vandenį. Tobulinama reguliacinė ir finansinė aplinka galėtų sudaryti sąlygas tą padaryti ir daugiau daugiabučių.

Kol vieni Lietuvos gyventojai žiemą nerimauja dėl šildymo sąskaitų, o vasarą ieško būdų, kaip atsivėsinti nepermokant už elektrą, vieno Klaipėdos daugiabučio gyventojai jau beveik pamiršo šias problemas. Piliečių energetikos bendriją „Taikos 30“ įkūrę daugiabučio gyventojai nusprendė ne tik vartoti energiją, bet ir ją gaminti bei kuo efektyviau panaudoti savo reikmėms. Paskutinėje Taikos g. 30 esančio namo gyventojų komunalinių išlaidų sąskaitoje už energiją – 2,90 euro išlaidos už karštą vandenį. Ši istorija svarbi ne tik dėl mažų sąskaitų.

Norėjo sukurti neeilinį daugiabutį

Viskas prasidėjo 2018m., kai buvo pradėtas rekonstruoti buvęs Klaipėdos universiteto bendrabutis. Kadangi pastatas jau buvo atjungtas nuo centralizuoto šildymo sistemos, atsirado galimybė visą energetinę sistemą projektuoti iš naujo. Bendrijos pirmininkas Algimantas Bružas sako, kad tikslas buvo ne tiesiog atnaujinti pastatą: „Norėjosi ne dar vienos štampuotės. Jei jau rekonstruojame pastatą, kodėl nepadarius jo tokio, kuriame žmonės gyventų patogiau, o energijos sąnaudos būtų kuo mažesnės? Norėjome parodyti, kad daugiabutis gali būti kitoks.“

Taip name atsirado geoterminis šildymas su grindinio šildymo ir vėsinimo sistema, inovatyvūs natūralaus vėdinimo sprendimai, o vėliau – ir 60 kW galios saulės elektrinė. Norint įrengti sistemą, teko padaryti apie 50 metrų gylio geoterminius gręžinius ir išvedžioti daugiau kaip du kilometrus grindinio šildymo vamzdynų visame pastate. Ta pati sistema žiemą šildo, o vasarą vėsina butus, todėl gyventojai gali komfortiškai jaustis visus metus. Įdomu tai, kad vasarą gyventojai net skatinami aktyviau naudoti vėsinimą – perteklinė šiluma grąžinama į gruntą ir taip padeda „užkrauti“ geoterminę sistemą kitam šildymo sezonui.

Rezultatas – įprastą žiemą dviejų kambarių buto gyventojai už šildymą moka vos 5–8 eurus per mėnesį, o šalčiausiais mėnesiais ši suma siekia apie 10–15 eurų.

Tobulėjimui ribų nėra

Pamatę, kad pasirinkti šildymo ir vėsinimo sprendimai pasiteisino, gyventojai nusprendė žengti dar vieną žingsnį – įkurti piliečių energetikos bendriją ir kartu investuoti į saulės elektrinę. Beveik pusę investicijų padengė valstybės parama, bendrija gavo apie 29 tūkst. eurų finansavimą. Pagaminta elektros energija naudojama viso namo šilumos punkto veiklai: karštam vandeniui ruošti, šildymui, grindiniam vėsinimui ir kitoms bendrosioms reikmėms. Būtent toks sprendimas leido dar labiau sumažinti šių paslaugų kainą visiems gyventojams. Pradėjus veikti saulės elektrinei, gegužės mėn. gyventojai už šildymą, vėsinimą ir karšto vandens ruošimą nemokėjo nieko – vienintelė su šildymo sistema susijusi eilutė sąskaitoje buvo 2,90 euro už karšto vandens cirkuliaciją.

Tačiau projektas tuo nesibaigia. Stebėdamas saulės elektrinės darbą bendrijos pirmininkas įžvelgė, kad dalis saulėtomis dienomis pagamintos energijos lieka nepanaudota. Todėl artimiausiu metu planuojama modernizuoti šilumos punktą ir perteklinę energiją kaupti didelėse karšto vandens talpose.

Ateityje bendrija svarsto ir kitus sprendimus – pavyzdžiui, kaip panaudoti su ventiliacijos oru prarandamą šilumą. Pasak A. Bružo, net ir pasiekus dabartinius rezultatus vis dar ieškoma būdų, kaip energiją panaudoti dar efektyviau.

Energetiškai nepriklausomų daugiabučių Lietuvoje galėtų būti gerokai daugiau

Nors šiandien šis Klaipėdos daugiabutis gali būti laikomas vienu pažangiausių Lietuvoje, bendrijos pirmininkas Algimantas Bružas įsitikinęs, kad panašius sprendimus įgyvendinti dabar būtų paprasčiau nei prieš septynerius metus. Per tą laiką šildymo technologijos smarkiai pažengė į priekį – modernūs šilumos siurbliai tapo efektyvesni, paprasčiau įrengiami ir daugeliu atvejų leidžia pasiekti panašų rezultatą be sudėtingų geoterminių gręžinių: „Jeigu prieš septynerius metus tai buvo įmanoma padaryti mums, šiandien kitiems daugiabučiams pradėti būtų kur kas lengviau“.

VšĮ „Žiedinė ekonomika“ vadovo Domanto Tracevičiaus teigimu, ši istorija rodo ne tik vieno daugiabučio sėkmę, bet ir tai, kokį potencialą Lietuvoje dar turi daugiabučių bendrijos. Pasak jo, šiandien svarbu galvoti ne tik apie mažesnes šildymo sąskaitas žiemą, bet ir apie tai, kaip užtikrinti komfortą vis dažnėjančių karščio bangų metu. Šilumos siurbliai kartu su saulės elektrinėmis leidžia spręsti abi problemas vienu metu – žiemą efektyviai šildyti, vasarą vėsinti, o didelę dalį reikalingos energijos pasigaminti vietoje.

Nors individualių namų savininkai jau aktyviai naudojasi gaminančių vartotojų modeliu, daugiabučių potencialas vis dar išnaudojamas gerokai mažiau. Anot D. Tracevičiaus, technologijos tam jau yra, todėl dabar svarbiausia sudaryti daugiau galimybių bendrijoms jas pritaikyti – plėsti paramą energetikos bendrijoms, supaprastinti jų steigimą ir suteikti daugiau praktinės pagalbos: „Jeigu vienam daugiabučiui pavyko beveik pamiršti šildymo sąskaitas, nėra priežasties, kodėl to negalėtų pasiekti ir daugiau Lietuvos daugiabučių gyventojų. Turime ne tik stebėtis tokiais pavyzdžiais, bet padaryti viską, kad jie taptų norma“.