Kai naujas liftas gali reikšti išgelbėtą gyvybę: atsakė, kaip renovacija keičia viešojo sektoriaus įstaigas

Įsibėgėjant šildymo sezonui, viešojo sektoriaus įstaigos – ligoninės, universitetai, mokyklos ar darželiai – vėl susiduria su tuo pačiu iššūkiu: kaip užtikrinti šilumą ir komfortą nešvaistant energijos bei biudžeto lėšų. Dalis šių įstaigų jau ėmėsi pokyčių – ILTE šiemet viešųjų pastatų modernizavimui jau suteikė finansavimo už daugiau nei 19 mln. eurų. Dauguma F ar D energinio efektyvumo klasės pastatų po modernizacijos sieks B, A ar A+ klases. Viešųjų pastatų atnaujinimui skirtu finansavimu pasinaudojusios organizacijos dalijasi, kokių rezultatų leis pasiekti renovacija.

„Viešasis sektorius vis aktyviau investuoja į energinį efektyvumą. Renovacija šiandien reiškia ne tik mažesnes sąskaitas, bet ir kokybiškesnę aplinką žmonėms. Kai pastatai tampa tvaresni ir patogesni, tai tiesiogiai keičia paslaugų kokybę bei darbo efektyvumą“, – teigia Nacionalinio plėtros banko ILTE Klientų finansavimo tarnybos vadovė Giedrė Gečiauskienė.

Nacionalinis plėtros bankas ILTE 2025 m. suteikė paskolas trylikos viešųjų pastatų atnaujinimui, kurios yra derinamos su Centrinės projektų valdymo agentūros (CPVA) dotacija. Iš viso viešųjų pastatų modernizavimui skirta daugiau nei 67 mln. eurų.

Panevėžio ligoninė: šiltesnės palatos ir mažesnė infekcijų plitimo rizika

Viena iš finansavimu pastatų atnaujinimui pasinaudojusių įstaigų – Respublikinė Panevėžio ligoninė, renovacijai gavusi beveik 838 tūkst. eurų paskolą. Pastatai, pastatyti dar 1970 m., nebeatitiko šiuolaikinių medicinos paslaugų teikimo reikalavimų, o dėl prastos izoliacijos ir pasenusios inžinerinės infrastruktūros buvo energetiškai nebeefektyvūs.

„Modernizacijai pasiryžome, siekdami užtikrinti šiuolaikinius sveikatos priežiūros standartus, pacientų saugumą ir patogumą, pagerinti personalo darbo sąlygas ir mažinti energetines sąnaudas“, – teigia ligoninės direktoriaus pavaduotojas infrastruktūrai Mindaugas Čipinys.

Pasak jo, vienas svarbiausių pokyčių – pagerintos pastato mikroklimato sąlygos: apšiltintas fasadas ir pakeisti langai bei durys ženkliai sumažino šilumos nuostolius, todėl patalpose tapo lengviau užtikrinti pastovią temperatūrą ir komfortišką aplinką visais metų laikais.

„Tai ypač svarbu gydymo įstaigose, kur pacientų būklė dažnai priklauso nuo stabilaus šiluminio ir oro kokybės režimo. Rekonstruotos šildymo, vėdinimo ir vėsinimo sistemos taip pat leidžia palaikyti optimalų mikroklimatą, o modernūs vėdinimo sprendimai padeda efektyviau kontroliuoti oro drėgmę bei temperatūrą, sumažina infekcijų plitimo riziką ir pagerina bendrą higieninę aplinką palatose bei bendro naudojimo patalpose“, – komentuoja ligoninės atstovas.

Pašnekovo teigimu, ypač svarbus buvo ir mobilumo aspektas – du seni liftai buvo pakeisti naujais, atitinkančiais šiuolaikinius standartus. „Jie ne tik palengvino pacientų ir personalo judėjimą pastate, bet ir leidžia saugiau transportuoti gulinčius pacientus. Tai itin svarbu kritinių būklių pacientų priežiūroje, kai greitis ir sklandus judėjimas gali turėti įtakos gydymo eigai“, – renovacijos suteiktais privalumais dalinasi M. Čipinys.

Pastatui pasiekus B energetinio efektyvumo klasę ir sumažėjus sąnaudoms, anot jo, atsirado galimybė daugiau lėšų nukreipti į medicinos paslaugų kokybės ir aptarnavimo sąlygų gerinimą, bei naujos įrangos įsigijimą.

Vilniaus universitetas: tvarūs sprendimai akademinėje aplinkoje

Poreikis atsinaujinti iškilo ir Vilniaus universiteto (VU) pastatams – Saulėtekio Fizikos fakultetui ir studentų bendrabučiui. Abu pastatai statyti prieš daugiau nei 40 metų, todėl, pasak VU kanclerio Raimundo Balčiūnaičio, modernizacija buvo būtina siekiant mažinti energijos vartojimą, pagerinti darbo ir studentų gyvenimo sąlygas bei prailginti pastatų tarnavimo laiką.

„Vienas svarbiausių tikslų – energijos vartojimo efektyvumas. Siekiame ne tik pagerinti pastatų estetinę bei techninę būklę, bet ir ženkliai sumažinti energijos sąnaudas, mažinti poveikį aplinkai bei prisidėti prie tvarių, klimatui neutralių sprendimų diegimo“, – teigia R. Balčiūnaitis.

Numatyta, kad po modernizacijos Fizikos fakulteto energinio efektyvumo klasė iš F pakils iki A+, o studentų bendrabučio – iš D į B klasę. VU projektų įgyvendinimui skirta 4,3 mln. eurų ILTE paskolos dalis, už kurią numatyta apšiltinti konstrukcijas, atnaujinti šildymo, vėdinimo ir apšvietimo sistemas. Pokyčiai pagerins šildymo efektyvumą ir oro kokybę auditorijose ir laboratorijose, kuriose vienu metu būna daug žmonių.

Tiesa, pasak R. Balčiūnaičio, laukiantis iššūkis – pastatų naudojimo intensyvumas. Juose kasdien būna daug žmonių – bendrabutyje gyvena 422 Filologijos ir Istorijos fakultetų studentai. Tai reiškia, kad darbai turės būti planuojami taip, kad kuo mažiau trukdytų studijų, darbo ir gyvenimo procesams.

Visgi universiteto atstovas teigia, kad pačios renovacijos finansavimo procesas vyko sklandžiai, tad planuojama nuosekliai tęsti VU pastatų modernizavimą ir ateityje. „Šių pastatų atnaujinimas yra tik dalis universiteto infrastruktūros atnaujinimo strategijos, kurios tikslas – sukurti modernią, tvarią ir energiją taupančią akademinę aplinką visiems universiteto padaliniams“, – teigia jis.

Viešojo sektoriaus pavyzdys – investicijos, kurios keičia kasdienybę

Pasak Nacionalinio plėtros banko ILTE Klientų finansavimo tarnybos vadovės Giedrės Gečiauskienės, viešųjų pastatų atnaujinimas šiandien reiškia kur kas daugiau nei mažesnes sąskaitas už šildymą.

„Tai investicija, kuri atsiperka ne tik ekonomiškai, bet ir socialiai. Kai pastatai tampa taupesni ir patogesni, juose dirbantys žmonės jaučiasi geriau, o teikiamos paslaugos tampa kokybiškesnės. Tokie pokyčiai formuoja tvaresnį ir pažangesnį viešąjį sektorių“, – teigia G. Gečiauskienė.

Nuo 2015 m. ILTE Energijos efektyvumo fondo lėšomis finansuoti 50 viešųjų pastatų atnaujinimo projektų už 56,6 mln. eurų. Po renovacijos pastatus šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimas sumažėjo 2203 tonomis CO2 ekvivalento per metus. 

Viešųjų pastatų modernizaciją skatinti pasitelkiamos Europos Sąjungos fondų lėšos.