Kai reikia ir didesnio derliaus, ir geresnio dirvožemio: kodėl auga organinių trąšų populiarumas?

Ne vienas Lietuvos ūkininkas gali patvirtinti: darosi vis sunkiau užauginti stabilų derlių. Dėl intensyvaus žemės dirbimo, kitų veiksnių prastėja dirvožemio būklė, kuri tiesiogiai veikia ir derliaus kiekį bei jo kokybę. Tačiau ūkininkai pastebi, kad organinės medžiagos – nuo šiaudų iki specializuotų organinių trąšų – padeda atstatyti dirvos balansą ir pasiekti stabilesnį derlių, rašoma „Linas Agro“ pranešime žiniasklaidai.

„Pagrindinė organinių trąšų savybė – gerinti dirvožemio būklę ir ją stabilizuoti, nes tai ir yra svarbiausia ūkininkams. Kuo daugiau stabilumo turime pasėliuose, tuo labiau galime didinti derliaus potencialą. Vis dėlto, vertėtų atkreipti dėmesį į tai, kad organinės trąšos yra skirtingos, tad ir poveikį jos gali turėti skirtingą: bandymais nustatyta, kad kai kurios derlių gali padidinti net iki 1,5–1,8 tonos iš vieno hektaro“, – teigia „Linas Agro“ mikroelementų prekybos vadovas Andrius Lukoševičius.

Skirtingos trąšos – skirtingam poveikiui

A. Lukoševičius patikslina, kad dominuoja trys pagrindinės organinių trąšų rūšys: standartinis paukščių mėšlas iš viščiukų broilerių fermų, grynas paukščių mėšlas iš vištų dedeklių ir augalinės kilmės trąšos.

„Pirmosios trąšos suskaidomos lėtai, jos turi daug maistinių medžiagų, tad ir poveikis tiek dirvožemio gerinimui, tiek augalų mitybai – didelis. Gryno paukščių mėšlo mineralizacija – itin aukšta: tai reiškia, jog tokios trąšos labai praturtina dirvožemį naudingomis mineralinėmis medžiagomis. Galiausiai, augalinės kilmės trąšos savyje turi daug azoto ir sieros ir ypač didelį kiekį organinių medžiagų, kurios siekia apie 65 proc. Be to, jose esančios maistinės medžiagos atpalaiduojamos labai greitai, taip suteikiant itin stiprią paskatą augalui augti“, – paaiškina ekspertas.

Jis papildo, kad organinių trąšų poveikį galima įvertinti ir vizualiai: pasėliai yra aukštesni, tvirtesni, tolygesni. Anot A. Lukoševičiaus, šios rūšies trąšos taip pat gali sumažinti mineralinių trąšų poreikį. „Pavyzdžiui, viename hektare javų pasėlių panaudojus 300–400 kg tam tikrų augalinių organinių trąšų, galima visiškai patenkinti sieros poreikį, iš dalies – ir azoto, nes jo dalis trąšose siekia net 12 procentų.“

Tyrimai patvirtina trąšų veiksmingumą

Siekiant išsiaiškinti organinių trąšų veiksmingumą, „Linas Agro“ nuolat atlieka įvairius trąšų bandymus. Paskutinis bandymas buvo atliktas dviejų rūšių pasėlių – vasarinių kviečių ir žirnių laukuose. Bandymai su skirtingais pasėliais buvo atlikti šiemet, o jiems pasitelktos koncentruotos trąšos, pagamintos iš dedeklių vištų mėšlo. Jos buvo naudojamos kartu su mineralinėmis trąšomis. Turimais duomenimis, pasėlių šaknų masė padidėjo nuo maždaug 7 iki 25 proc., padidėjo ir žalioji masė: vasarinių kviečių – apie 15 proc.

Ekspertai nurodo, kad pasikeitė ir derliaus rodikliai: jie vidutiniškai padidėjo 2–3 procentais. Kaip nurodoma bandymų ataskaitoje, vasariniai kviečiai, auginti apie 45 našumo balo žemėje ir patręšti dedeklių vištų mėšlo pagrindu pagamintomis organinėmis trąšomis (norma – 800 kg/ha), užaugino 1,8 proc. stambesnius grūdus.

„Žinoma, skaičiai gali kisti priklausomai nuo konkretaus augalo, dirvožemio tręšimo balanso. Tačiau atlikti bandymai parodė akivaizdžius rezultatus ir patvirtino teiginį: didesnės organinių trąšų normos derliaus rezultatus veikia efektyviau. Taip nutiko dėl to, kad organinės trąšos papildė dirvos maisto medžiagų atsargas, buvo lengvai įsavinamos ir pratęsė aktyvų maitinimosi laikotarpį“, – komentuoja „Linas Agro“ agrotechnologijų plėtros vadovė dr. Gabrielė Pšibišauskienė.

Ji papildo, jog geresnių rezultatų naudojant organines trąšas pasiekia ir patys ūkininkai. Gamybiniuose laukuose rudenį, prieš sėją panaudojus 500 kg ir daugiau dedeklių vištų mėšlo trąšų, einamaisiais metais derliaus prieaugis gali siekti 1,5–1,7 tonos viename hektare.

„Organinės trąšos, veikdamos kartu su mineralinėmis trąšomis, suteikia papildomą impulsą pasėliams augti ir klestėti. Tačiau reikėtų suprasti, kad organinės trąšos nepagerina dirvožemio būklės dešimčiai metų į priekį: jos geriausiai veikia vieną–du sezonus, nes jų tikslas – paskatinti didesnį derlingumą būtent dabartiniu metu“, – sako G. Pšibišauskienė.

Naudinga ūkininkui, saugu pasėliams

Paklaustas, kada geriausia pasėlius tręšti organinėmis trąšomis, A. Lukoševičius nurodo, jog jos galima naudoti tiek rudenį, tiek ir pavasarį. Anot jo, rudenį geriau rinktis lėtesnio suskaidymo trąšas, pavyzdžiui, pagamintas paukščių mėšlo pagrindu, o pavasarį – augalines.

„Pavasarį mums reikia greičiau atpalaiduojamų maisto medžiagų, kurios duotų stiprų stimulą pasėliams atsigauti po žiemos. Augalinės organinės trąšos gali pilnai kompensuoti sieros trūkumą, o ir pagerina dirvožemio būklę. Rudenį, sėjos metu, verčiau rinktis paukščių mėšlo pagrindu pagamintas trąšas, kurios iš lėto atiduotų maistines medžiagas ir padėtų pasėliams sustiprėti prieš žiemą. Augalinės organinės trąšos gali būti naudojamos ir rudenį, kai dirvoje – mažai azoto ir reikalingas pradinis tręšimas greitai veikiančiomis azoto trąšomis. Tai – ypač geras sprendimas rudenį, norint patręšti žieminių rapsų pasėlius: taip turėtume geresnį pradinį augalų augimą, kuris jau rudenį esmingai paveiktų augalų būsimą derlingumą“,  – teigia žemės ūkio ekspertas.

Jis taip pat papildo, kad organines trąšas verta rinktis ir dėl finansinio aspekto: palyginti su mineralinėmis trąšomis, jų tonos kaina – kur kas mažesnė. Be to, tręšiant pasėlius kombinuotai mineralinėmis ir organinėmis trąšomis, padidėja ir mineralinių trąšų efektyvumas bei jų suteikiama nauda pasėlių augimo sąlygoms ir derlingumui.

„Organines trąšas augalai toleruoja labiau, jas ir patogu naudoti: galima tiek barstyti padrikai, tiek ir įterpti lokaliai prie sėklos. Atlikti bandymai rodo, kad šios trąšos – visiškai netoksiškos, saugesnės pasėliams, nesukelia streso, netgi atvirkščiai – turi stiprų biostimuliuojantį poveikį augalų šakų ir antžeminės dalies augimui“, – sako A. Lukoševičius.

Specialistas pabrėžia ir tai, kad naudojant organines trąšas, ūkininkai turėtų žinoti savo ūkių dirvožemio būklę, t. y., atlikti dirvožemio tyrimą: koks tai yra dirvožemis, kokių elementų, maistinių medžiagų trūksta ir pagal tai pasirinkti tinkamiausias priemones.

„Svarbiausia – išlaikyti tinkamą balansą, kad augalai gautų reikiamą kiekį azoto, fosforo, kalio, sieros – pagrindinių elementų, jog pasėliai puikiai augtų esamomis sąlygomis. Organinės trąšos suteikia reikalingo stimulo augimui, tačiau vien jų nepakanka – norimam rezultatui pasiekti prireiks ir mineralinių trąšų. Todėl geriausias sprendimas – rinktis kombinuotąjį tręšimą“, – pataria „Linas Agro“ mikroelementų prekybos vadovas A. Lukoševičius.

Apie AB „Linas Agro“

AB „Linas Agro“ – viena didžiausių agroverslo bendrovių, kuri valdo 9 įmones Lietuvoje, Latvijoje, Estijoje ir užtikrina visą veiklos grandinę – nuo sėklų pardavimo iki grūdų supirkimo. Įmonė priklauso AB Akola group.