Spaudos centras
Spaudos centras
Simonas Lisauskas, „Lietuvos draudimo“ Verslo klientų departamento direktorius
Nors nei viena realią veiklą vykdanti įmonė nėra apsaugota nuo potencialių civilinės atsakomybės žalų, tačiau didžioji jų dalis pasitaiko smulkaus ir vidutinio verslo (SVV) segmente, ypač tiesiogiai dirbant su klientais. Remiantis šiais metais „Lietuvos draudimo“ užsakymu atlikto verslo įmonių tyrimo duomenimis, kone pusė (49 proc.) smulkių ir vidutinių įmonių teigia, kad per pastaruosius trejus metus verslo rizikų padaugėjo, o 53 proc. mano, kad jų skaičius ateityje tik dar labiau augs. Tačiau ar visuomet galimos rizikos yra akivaizdžios?
Nuo apsinuodijimo iki sugadintų batų
Verslo civilinės atsakomybė neretai siejama su didelio masto rizikomis, tačiau smulkiame ir vidutiniame versle didelę dalį žalų sudaro kasdienėje verslo veikloje nutinkantys smulkūs incidentai, netikėtos ir net kuriozinės žalos.
Viena iš dažnai pasitaikančių klientų pretenzijų yra susijusi su apsinuodijimu maistu. Tokia rizika gali kilti net tada, kai įmonės laikosi visų saugumo standartų. Pavyzdžiui, kai užteršti maisto produktai patenka į prekybą ir galiausiai atsiduria kavinių ar restoranų patiekaluose.
Negana to, realūs atvejai rodo, kad vartotojai teikia skundus ir dėl tokių incidentų, kaip, pavyzdžiui, tariamai per arti kliento padėta žvakė, dėl kurios jis apdegė plaukus, arba padavėjo išpilta sriuba, kuri sukėlė nudeginimą. Tarp netikėčiausių pretenzijų galima paminėti ir atvejį, kai restorano lankytoja nusilaužė bato kulniuką ir pareikalavo kompensacijos, teigdama, kad nebuvo įspėta apie galimą grindų dangos keliamą pavojų.
Degalinių tinklai taip pat yra susidūrę su neįprastais rizikos scenarijais. Vienu atveju klientas, pildamas į automobilį degalus, netyčia apipylė savo batus benzinu. Teigdamas, kad nebuvo tinkamai įspėtas apie galimas rizikas, jis kreipėsi į degalinės tinklo vadovybę ir turėjo galimybę gauti draudimo išmoką, nes pasigedo informacijos apie potencialią batų apipylimo kuru riziką.
Nors suma buvo palyginti nedidelė, šis atvejis paskatino platesnio masto pokyčius: degalinių tinklas tam tikrose vietose pradėjo klijuoti įspėjamuosius lipdukus, skatinančius klientus degalinėse elgtis atsakingai. Šis įvykis parodo, kad iš pirmo žvilgsnio net ir nereikšmingos pretenzijos gali daryti įtaką verslo praktikai bei formuoti rizikos valdymo strategijas.
Nauji iššūkiai jaukinantis dirbtinį intelektą
Žvelgiant į ateitį, ekspertai sutaria, kad dalies įmonių sėkmė tiesiogiai priklausys nuo to, kaip sparčiai ir kokybiškai jos sugebės panaudoti dirbtinio intelekto galimybes. Sparti dirbtinio intelekto (DI) pažanga pastaraisiais metais iš esmės keičia įmonių veiklos principus – supaprastino procesus, pagreitino sprendimų priėmimą ir atvėrė galimybes naudoti tokias priemones, kaip automatinis klientų aptarnavimas ar duomenų analizė. Tačiau kartu su šiais privalumais kyla ir naujų iššūkių, ypač susijusių su duomenų apsauga ir atsakomybe.
Vis didesnį susirūpinimą kelia plačiai paplitusios nemokamos dirbtinio intelekto priemonės. Todėl kyla klausimas: kodėl įmonės turėtų mokėti už licencijuotas DI paslaugas, jei panašios technologijos prieinamos nemokamai? Atsakymas – duomenyse. Naudojant DI priemones, dažnai mokama ne pinigais, o informacija. Įmonėms, kurios tvarko trečiųjų šalių duomenis, tai gali kelti rimtų grėsmių, įskaitant duomenų nutekėjimą, klientų informacijos atskleidimą, reputacijos rizikas.
Draudimo požiūriu, DI naudojančios įmonės veikia dar tik formuojamoje teisinėje ir rizikų valdymo aplinkoje. Dabartinės verslo civilinės atsakomybės draudimo sutartys dažniausiai neapima tokių naujų rizikų kaip algoritmo klaidos, šališkas sprendimų priėmimas ar netinkamas DI sukurtos informacijos panaudojimas.
Europos Sąjunga jau rengia dirbtinio intelekto aktą, kuriuo siekiama nustatyti bendras taisykles saugiam ir skaidriam DI naudojimui, tačiau reguliavimas dar tik kuriamas. Todėl svarbiausia – ne stabdyti inovacijas, o ieškoti būdų, kaip naujai atsirandančias rizikas įvertinti, valdyti ir drausti.
Galima svarstyti, kad ateityje atsiras specialios draudimo rūšys, skirtos būtent DI veiklai – apimančios atsakomybę už klaidingus algoritmų sprendimus, netyčinį duomenų nutekinimą ar net reputacines pasekmes.
„Lietuvos draudimo“ užsakymu KOG institutas atliko Lietuvos smulkaus ir vidutinio verslo tyrimą apie verslo rizikas ir jų valdymą. Buvo apklausti daugiau nei 400 profesionalų iš smulkaus ir vidutinio verslo įmonių, kuriose darbuotojų skaičius neviršija 250 darbuotojų.