Kaip gimsta ir atpažįstamos įtartinos finansinės operacijos

Paskola be aiškių grąžinimo sąlygų, nekilnojamojo turto įsigijimas iš šeimos nario ar lėšų pervedimai į jurisdikcijas, su kuriomis asmuo neturi akivaizdaus ekonominio ryšio, nebūtinai reiškia įstatymo pažeidimą.Tačiau praktikoje tokios finansinės operacijos ir sandoriai gali būti laikomi įtartinais, todėl jiems atliekamas papildomas vertinimas.

Advokatų kontoros COBALT asocijuota partnerė Aurelija Balčiūnė pabrėžia, kad šiandien finansinių operacijų vertinimas neapsiriboja vien formaliu dokumentų patikrinimu. Neretai vertinamas ne tik sandorio teisinis apvalkalas, bet ir prašoma pagrįsti lėšų kilmę, sandorio ekonominę logiką ir pan.

„Įtartinumas nereiškia, kad buvo padaryta nusikalstama veika. Tai reiškia, kad egzistuoja požymiai, kurie kelia klausimų ir kuriuos svarbu įvertinti papildomai“, – pažymi teisininkė.

Teisėta forma – dar ne skaidrus sandoris

Pasak jos, viena didžiausių klaidų versle yra įsitikinimas, kad pakanka turėti teisiškai tvarkingą sutartį ar pavedimą per banką – toks požiūris buvo įprastas prieš dešimtmetį ar daugiau: „Tikėjimas, kad bankai viską patikrina, jau nebeveikia. Juo labiau, kad to niekada ir nebuvo. Ne kiekvienas pavedimas yra stabdomas ar detaliai tikrinamas. Todėl tiek įmonėms, tiek fiziniams asmenims, vykdant ar gaunant mokėjimus, svarbu tinkamai įvertinti siuntėją ar gavėją, mokėjimo teisinį (sutartinį) pagrindą, mokėjimo paskirtį bei kitus reikšmingus aspektus.

Tuo tarpu bankai ir kitos finansų įstaigos, per kurias vykdomos operacijos, taiko vidines stebėsenos ir kontrolės sistemas, kurios, remiantis jose nustatytais kriterijais ir automatiniais perspėjimais (angl.alerts), gali laikinai sustabdyti ar papildomai patikrinti mokėjimus. Tokie perspėjimai gali būti generuojami, pavyzdžiui, dėl neįprastai didelės mokėjimo sumos, rizikingos jurisdikcijos, neįprasto mokėjimo modelio, sankcionuotų subjektų rizikos ar kitų nustatytų rizikos požymių“.

Jeigu sandoris atitinka įstatymo raidę, tačiau neturi aiškios ekonominės logikos, jo struktūra yra neproporcingai sudėtinga arba lėšų kilmė nėra tinkamai pagrįsta, gali atsirasti pagrįstas įtarimas dėl tokio sandorio skaidrumo, net jei dokumentai sudaryti tvarkingai.

Pavyzdžiui, paskola gali būti sudaryta su visais formaliais rekvizitais, tačiau jei nėra aiškių grąžinimo terminų, palūkanų ar realios finansinės galimybės ją grąžinti, klausimų gali kilti tiek finansų įstaigoms ar sandorį aptarnaujančioms institucijoms, tiek priežiūros institucijoms.

Dėmesys taip pat skiriamas sandoriams, susijusiems su politiškai pažeidžiamais asmenimis, vadinamaisiais PEP (angl.Politically Exposed Person), tai yra – su asmenimis, einančiais ar ėjusiais svarbias viešąsias pareigas (pavyzdžiui, aukščiausio lygio politikais), taip pat jų artimais šeimos nariais ir kitaip susijusiais asmenimis. „PEP statusas nėra kaltinimas. Tačiau dėl galimos piktnaudžiavimo rizikos tokių asmenų operacijos ir sandoriai vertinami atidžiau“, – paaiškina teisininkė.

Praktikoje neretai rizikos signalais taip pat tampa situacijos, kai reikšmingos išlaidos finansuojamos per šeimos narius ar susijusias įmones, kai turtas įsigyjamas iš šeimos narių ar jiems perleidžiamas, ypač jei viena iš sandorio šalių ar su ja susiję asmenys laikomi politiškai pažeidžiamais asmenimis. Tokiais atvejais vertinama, ar sandorio struktūra nėra naudojama tikrajai ekonominei situacijai, lėšų šaltiniui paslėpti ar kitaip plauti pinigus.

Įtartina operacija kaip vidaus kontrolės testas

Vis dėlto, pasak A. Balčiūnės, dažniausiai problema slypi ne pačiame sandoryje, o organizacijos viduje. Įtartinos operacijos tampa lakmuso popierėliu, parodančiu, ar įmonės vidaus kontrolės sistema realiai veikia.

„Vidaus kontrolės sistema – tai ne dokumentų segtuvas, o realiai veikiantis mechanizmas. Ne tvarkos aprašo puslapių kiekis yra esmė, bet tai, ar procedūros faktiškai įgyvendinamos“, – pabrėžia teisininkė.

Daugelis Lietuvos banko ir FNTT prižiūrimų organizacijų turi reikiamus pirmos gynybos linijos specialistus, pinigų plovimo prevencijos ir atitikties pareigūnus, taip pat – parengtas tvarkas ir procedūras. Tačiau praktikoje neretai paaiškėja, kad atsakomybių ribos nėra aiškiai apibrėžtos, atitikties funkcija nėra pakankamai nepriklausoma nuo verslo padalinio, o rizikų vertinimas tampa tik formalumu.

„Jeigu, pavyzdžiui, įmonės pinigų plovimo prevencijos ar atitikties pareigūnas tiesiogiai suinteresuotas verslo sėkme, gali atsirasti interesų konfliktas. O tada rizikos vertinimas neretai tampa formaliu“, – įspėja A. Balčiūnė.

Prevencijos sistema turėtų būti grindžiama trimis gynybos linijomis: kliento pažinimo (angl.Know Your Customer, KYC) procedūromis, sandorių stebėsena ir kontrolės priemonėmis, nepriklausoma rizikos valdymo ir atitikties funkcija bei auditu. Tačiau būtent auditas, kaip sistemos efektyvumo vertinimas, dažnai yra pamirštamas arba atidėliojamas dėl finansinių išteklių ar resursų trūkumo.

„Kaip mes galime žinoti, ar mūsų sistema veikia, jeigu mes jos nepasitikriname? – komentuoja COBALT asocijuota partnerė. – Be nepriklausomo vertinimo organizacija negali objektyviai įvertinti, ar jos procedūros realiai taikomos, ar darbuotojai supranta savo pareigas, ar identifikuojamos rizikos dokumentuojamos tinkamai ir priimami tinkami sprendimai. Tyrimas, atliktas kilus įtarimui, turi būti ir dokumentuotas. Dokumentacija šiuo atveju nėra tik biurokratija – tai apsauga pačiai organizacijai. O kaip kitaip pasitikrinti ir įrodyti, kad sistema veikia ir kad sprendimai priimami pagrįstai?“

Svarbiausias – vadovų požiūris

Lemiamas veiksnys sandorių vertinimo procesuose yra vadovybės požiūris ir vadovybės nustatomas stiprus atitikties kultūros standartas (angl.tone from the top). Jeigu ji prevenciją vertina kaip formalią pareigą, sistema bus neefektyvi, jei priešingai – galima tikėtis, jog atsiras realus kontrolės mechanizmas. „Jeigu vadovybė supranta atitikties svarbą rizikų valdymui, sistema turi potencialo būti efektyvi ir veikti. Jeigu ne – visi mechanizmai tampa formalumu“, – reziumuoja teisininkė.

Anot jos, būtent vadovybės siunčiama žinutė lemia, kaip organizacijoje veikia vidaus kontrolės procedūros ir ar jos tampa integralia organizacijos dalimi, padedančia saugoti reputaciją ir užtikrinti ilgalaikį stabilumą, ar yra laikomos tik formalia ir nepageidaujama kliūtimi verslo procesuose. Ir būtent šis požiūris dažnai gali nulemti, ar finansinė operacija bus nepatikrinta ar įvertinta tik formaliai, ar visgi realiai prisidės prie pinigų plovimo prevencijos.