Kaip „Juodąjį penktadienį“ padaryti mažiau juodą aplinkai

Milda Degutienė, „Lietuvos draudimo“ tvarumo vadovė

Išpopuliarėjus prekybai internetu, „Juodasis penktadienis“ jau yra tapęs globaliu reiškiniu, peržengusiu vienos dienos išpardavimų ribas – tai visą lapkričio antrąją pusę apimantis apsipirkimų laikotarpis. Šis vienas intensyviausių vartojimą skatinančių išpardavimų neišvengiamai sukelia aplinkosauginių klausimų. Vis dažniau kalbant apie tvarumo poreikį mados industrijoje, kyla klausimas – ar įmanoma išpardavimais mėgautis atsakingai. 

Tarptautinės konsultacijų įmonės BCG (Boston Consulting Group) kasmetinė apklausa šiemet atskleidė, kad „Juodojo penktadienio“ žinomumas pasaulyje toliau auga ir jau siekia 96 proc. Ketinimas apsipirkti per metų pabaigos išpardavimus taip pat auga – 79 proc. apie juos žinančių respondentų ketina jų metu apsipirkti. Dauguma vartotojų (60 proc.) pirkinius planuoti pradeda dar  ankstyvą lapkritį, o daugiau nei ketvirtadalis leidžiasi į paskutinės minutės apsipirkimo kelionę.

Vis tik „Juodasis penktadienis“ plačiai kritikuojamas už perteklinio vartojimo skatinimą. Mat prekės ženklai skatina žmones pirkti tai, ko jiems greičiausiai nereikia, ir tai dažnai daroma pasitelkiant psichologines taktikas, skatinančias impulsyvų pirkimą. Dar vienas kritikos taikinys – itin didelis atliekų skaičius po išpardavimų fiestos. Atliekos susidaro ir nuo pirkinių pakuočių, ir dėl greitosios mados gaminių greito išmetimo dėl susidėvėjimo ir prastos kokybės. 

Tekstilės industrija − itin tarši

Tyrimų agentūros „Drive research“ atlikto tyrimo duomenimis, populiariausia pirkinių kategorija „Juodojo penktadienio“ metu yra drabužiai ir aksesuarai. Visgi viešai dažnai eskaluojama problema, kad mados industrija yra vienas didžiausių pasaulinės taršos ir atliekų susidarymo šaltinių, darantis reikšmingą poveikį mūsų aplinkai. Mados atliekos apima ne tik išmestus drabužius, bet ir tekstilės bei kitas atliekas, susidarančias gaminant ir vartojant mados produktus. 

Vertinant pasauliniu mastu, mados industrija kasmet „paruošia“ apie 92 mln. tonų tekstilės atliekų. Didelė dalis mados atliekų patenka į sąvartynus arba yra sudeginama, ir tik maža jų dalis pasiekia perdirbimo fazę.  

Tai turi reikšmingos įtakos ir aplinkos taršai – skaičiuojama, kad ši industrija atsakinga už 10 proc. pasaulio anglies dioksido emisijos. Maždaug 35 proc. mikroplastiko taršos vandenynuose taip pat atsiranda iš mados industrijos, ypač dėl sintetinių pluoštų, tokių kaip poliesteris, nailonas ir akrilas. Tuo tarpu tekstilės dažymas yra antras pagal dydį vandens teršėjas pasaulyje, smarkiai prisidedantis prie vandens taršos.

Tad vienas iš būdų mažinti tekstilės taršos daromą žalą – rinktis tvaresnes, kokybiškesnes medžiagas ir ilgiau tarnaujančius sprendimus. Kitaip sakant – sąmoningai investuoti į kokybę.

Kaip suderinti daromą žalą ir ekonominę naudą

Ir vis tik išpardavimų sezonas atneša ekonominės naudos. Daugeliui prekės ženklų ir mažmenininkų šis išpardavimų metas yra itin svarbus įvykis dėl staigaus klientų srauto ir pardavimų šuolio. Gyventojams išpardavimai taip pat suteikia galimybę įsigyti seniai nusižiūrėtus pirkinius išleidžiant mažiau. Tad kaip suderinti „Juodojo penktadienio“ daromą žalą aplinkai su nauda verslams ir pirkėjams? 

„Juodojo penktadienio“ poveikį aplinkai galima sumažinti neatsisakant jo suteikiamos naudos – tam reikia tvaresnių verslo sprendimų ir sąmoningesnio vartojimo. Verslai turi galimybę rinktis mažinti pakuočių kiekį, taikyti tvaresnius pristatymo būdus, siūlyti nuolaidas ilgaamžiams produktams bei skatinti drabužių taisymo paslaugas ir jų perdirbimo programas. Toks modelis ne tik padėtų sumažinti atliekų ir CO₂ emisijų kiekį, bet ir sukuti konkurencinį pranašumą – vartotojai vis labiau vertina skaidrius ir atsakingus prekės ženklus. 

Kaip atskleidė „Lietuvos draudimo“ atliktas tyrimas, gyventojai mielai renkasi tuos produktus ir paslaugas, kurių pasiūlyme atsispindi tvari veikla (27 proc.) arba apie kurių atsakingą veiklą teko girdėti ar skaityti (33 proc.). Tad tvarūs prekės ženklai išpardavimų šventę gali panaudoti ne tik nuolaidoms, bet ir edukacijai apie tai, kaip išsirinkti kokybišką drabužį, kaip prižiūrėti audinius, kad jie tarnautų ilgiau, kaip pasirinkti laikui mažiau pavaldžius modelius bei kokybiškesnius daiktus. 

Pirkėjai savo ruožtu gali prisidėti planuodami pirkinius iš anksto, rinkdamiesi kokybiškus gaminius, teikdami pirmenybę prekių taisymui ar atnaujinimui ir vengdami impulsyvių pirkimų. Taip „Juodasis penktadienis“ gali tapti ne beatodairiško vartojimo, o sąmoningo ir vertę kuriančio apsipirkimo metu.

Išpardavimų festivalis nėra savaime blogas reiškinys – problemų kyla tuomet, kai vartojimas tampa nekontroliuojamas, neapgalvotas ir trumpalaikis. Taikant tvaresnes verslo praktikas ir keičiant vartotojų įpročius, šis reiškinys gali virsti į tvaresnį, sąmoningesnį, ilgalaikę vertę kuriančią iniciatyvą.