Kaip kurti krizėms atsparią visuomenę – atsakymų ieško Lietuvos mokslininkai

Šiandien, kai valstybė susiduria su daugybe iššūkių – nuo geopolitinių įtampų iki dezinformacijos srautų, visuomenės atsparumo stiprinimas tampa viena svarbiausių temų. Kiek esame pasirengę krizėms, ir kur vis dar slypi silpnosios vietos? Atsakymų į šiuos klausimus, įgyvendindami Lietuvos mokslo tarybos (LMT) finansuojamą konkursinę prioritetinių mokslinių tyrimų programą„Visuomenės atsparumo stiprinimas ir krizių valdymas šiuolaikinių geopolitinių įvykių kontekste“, ieško daugiau nei dvidešimt Lietuvos mokslininkų komandų. Programa įgyvendinama 2023–2029 metais, jai finansuoti skirta beveik 4 mln. eurų. 

Neužtenka pasiruošti vienai krizei

„Nestabilioje aplinkoje ypač svarbūs tampa politiniai sprendimai, didinantys valstybės ir visuomenės atsparumą krizinėms situacijoms. Kad valstybės lygiu priimti sprendimai būtų veiksmingi, svarbu įvardyti priežastis, didinančias arba mažinančias visuomenės atsparumą, esamas ir potencialias grėsmes. Vienuolikos  mokslo institucijų mokslininkų atliekami tyrimai – skirti atsakyti į šiuos klausimus ir realiai prisidėti priimant politinius sprendimus“, – komentavo LMT finansuojamos mokslinių tyrimų programos vykdymo grupės vadovė, VU Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto Politinės elgsenos ir institucijų tyrimų katedros docentė dr. Inga Vinogradnaitė. 

Konkursinės prioritetinių mokslinių tyrimų programos lėšomis finansuojami projektai, kuriuose mokslininkai nagrinėja visuomenės, verslo, ūkio, žiniasklaidos atsparumą įvairioms krizėms ir siūlo efektyvius atsparumo stiprinimo mechanizmus bei inovatyvius sprendimus. 

„Negalėtume sakyti, jog valstybė yra atspari įvairioms krizėms, jei, pavyzdžiui, didelė dalis gyventojų užsiima savidestrukciniu elgesiu. Valstybė nėra atspari ir tuomet, jeigu jos gyventojai yra technologiškai nepasiruošę ir lengvai pasiduoda propagandai, arba jeigu ūkis nesugeba prisitaikyti prie naujų iššūkių. Valstybės ir visuomenės atsparumą lemia daugybė veiksnių, nėra vienos ministerijos ar vieno komiteto, išimtinai vien tik nuo kurių sprendimų priklausytų atsparumas, todėl visuomenės atsparumo reiškinį būtina nagrinėti skirtingais aspektais“, – kalbėjo dr. I. Vinogradnaitė. 

Nors, pašnekovės žodžiais, krizės keičiasi, atsparumas reiškia, kad, nepaisant kintančių krizių, valstybė ir visuomenė sugeba į jas tinkamai sureaguoti. „Mes neturėtume ruoštis reaguoti į vieną konkrečią krizę. Būtina galvoti, kokių veiksmų imtis, kad visuomenė gebėtų tinkamai reaguoti į skirtingas krizes. Čia svarbus nuoseklus pasiruošimas ir politiniai sprendimai, o mokslininkų atliekami tyrimai gali padėti priimti efektyvesnius sprendimus“, – komentavo mokslininkė. 

Būtinas abipusis bendradarbiavimas 

Pasak dr. I. Vinogradnaitės, norint, jog mokslas būtų naudingas visuomenei, labai svarbu, kad mokslininkai kuo dažniau savo jėgas ir energiją skirtų tiems tyrimams, kurių rezultatai padėtų spręsti valstybei aktualias problemas. Lygiai taip pat svarbu, kad sprendimų priėmėjams, politikos formuotojams mokslininkų žinios būtų aktualios, ir jie būtų suinteresuoti sprendimus grįsti įrodymais.

Mokslininkų atliekami tyrimai galėtų būti aktualūs ir nevyriausybinėms organizacijos, kurių įsitraukimas didinant visuomenės atsparumą taip pat labai svarbus – valstybės remiamoje programoje jie galės rasti reikalingus atsakymus. 

„Programa nėra skirta siūlyti priemones, kurios galėtų būti įgyvendintos tik valstybės pastangomis. Lygiai taip pat jos gali būti įgyvendintos gyventojų, nevyriausybinių organizacijų – visų tų, kuriems rūpi ir kurie nori veikti“, – kalbėjo VU Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto Politinės elgsenos ir institucijų tyrimų katedros docentė. 

Kaip kurti atsparią visuomenę neapibrėžtumo ir krizių akivaizdoje? Ar esame pasiruošę susidurti su geopolitiniais iššūkiais, kibernetinėmis grėsmėmis ar migracijos krizėmis? Kokie sprendimai gali padėti ne tik išgyventi krizes, bet ir po jų sustiprėti?

Tarp mokslinių projektų, kuriems buvo skirtas finansavimas, ieškoma sprendimų, kaip senyvame amžiuje išlaikyti saugaus vairavimo kompetencijas, tiriamas Lietuvos verslo atsparumas ir simuliuojami sprendimai geopolitinių rizikų bei finansinių krizių kontekste, aptariamas pasitikėjimo mokslu didinimas kaip priemonė stiprinant visuomenės atsparumą netikroms žinioms (angl. fake news) klimato kaitos kontekste ir pan. 

LMT šiandien vykstančioje konferencijoje „Atsparumo formulė: mokslas, visuomenė ir inovacijos krizių laikotarpiu“ pristatomi tarpiniai Lietuvos mokslininkų įgyvendinamų mokslinių tyrimų, skirtų visuomenės atsparumo ir krizių valdymo klausimams, rezultatai, galintys prisidėti prie šalies strateginiuose ir programiniuose dokumentuose numatytų tikslų įgyvendinimo, valstybei ir visuomenei kylančių iššūkių sprendimo.

Daugiau informacijos apie Lietuvos mokslo tarybos (LMT) finansuojamą konkursinę prioritetinių mokslinių tyrimų programą „Visuomenės atsparumo stiprinimas ir krizių valdymas šiuolaikinių geopolitinių įvykių kontekste“ – čia.