Kaip Lietuva stiprina oro gynybą?

Lietuva nuosekliai vysto oro gynybos pajėgumus ir spartina ginkluotės įsigijimą. 2026 metais reikšminga gynybos biudžeto dalis bus skiriama oro gynybai – maždaug ketvirtadalis viso įsigijimų biudžeto bus investuojamas į oro erdvės stebėjimo ir oro gynybos stiprinimą.

Šiuo metu pagrindinis dėmesys skiriamas dronų aptikimo ir neutralizavimo gebėjimų plėtrai, visuomenės perspėjimo sistemos tobulinimui bei glaudesniam institucijų tarpusavio bendradarbiavimui.

„Mūsų sprendimų vystymas grindžiamas Ukrainoje vykstančio karo patirtimi. Aktyviai plečiame radarų ir kitų sensorių tinklą, taip pat stipriname kovos su dronais pajėgumus įsigyjant tiek kinetines, tiek nekinetines priemones. Svarbu ne tik gebėti aptikti dronus, bet ir lygiagrečiai kurti integruotą dronų aptikimo ir perėmimo arba neutralizavimo sistemą”, – sako krašto apsaugos ministras Robertas Kaunas.

Reaguojant į augančią bepiločių orlaivių grėsmę, planuojama stiprinti ir pasyviąją gynybą svarbiausiuose objektuose, diegiant detektorius, jutiklius, barjerus bei kitus techninius sprendimus, kurios būtų derinamos su antidroninėmis ir elektroninėmis kovos sistemomis. 

Įgyvendinant Valstybės gynimo tarybos sprendimus, kuriama integruota kovos prieš dronus sistema – Krašto apsaugos ministerijai koordinuojant, Lietuvos kariuomenės, Valstybės sienos apsaugos tarnybos ir Viešojo saugumo tarnybos reikmėms papildomai įsigyjami pasyvūs ir aktyvūs radarai, individualios dronų aptikimo ir neutralizavimo priemonės, ieškomi rinkoje prieinami geriausi kovos prieš nepilotuojamas sistemas sprendimai. Įgyvendinus numatytas priemones, skirtingų radarų ir sensorių integracija užtikrins efektyvesnį oro erdvės stebėjimą bei patikimesnį net ir žemai skrendančių objektų aptikimą.

Stiprinamas ir oro gynybos pajėgumas kovai su klasikinėmis grėsmėmis ir raketomis. Pirmosios divizijos oro gynybai skirta vidutinio nuotolio oro gynybos sistema NASAMS į Lietuva bus pristatyta jau šį balandį, o oro gynybos baterija pradinį operacinį pajėgumą pasieks iki šių metų pabaigos. Divizijos brigadų oro gynybai gaminamos mobiliosios trumpojo nuotolio oro gynybos sistemos MSHORAD, kurios Lietuvą pasieks jau 2027 m. Įgyvendinus šiuos projektus, oro gynybos kovinė galia bus gerokai padidinta.

Artimiausiu metu bus pristatyti „Giraffe“ trumpojo nuotolio radarai, suplanuoti pasyvių radarų įsigijimai. Taip pat Lietuva kartu su Lenkija, Estija ir Norvegija vykdo lenkiškų VSHORAD (angl. Very Short Range Air Defence System) „Piorun“ įsigijimą.

Numatoma plėsti sensorių tinklą: padvigubinti vidutinio nuotolio radarų skaičių, tris kartus padidinti stacionarių kompensacinių radarų kiekį ir reikšmingai išplėsti mobiliųjų radarų parką, kartu stiprinant elektroninės, akustinės ir signalų žvalgybos gebėjimus.

Integruota oro erdvės gynyba Lietuvoje grindžiama daugiasluoksniu, koordinuotu modeliu, apimančiu erdvės stebėjimą, išankstinį perspėjimą, gynybą ir kritinės infrastruktūros apsaugą. Ši sistema remiasi Lietuvos kariuomenės, Valstybės sienos apsaugos tarnybos, Viešojo saugumo tarnybos ir kritinės infrastruktūros valdytojų bendradarbiavimu.

Oro gynyba yra ne tik Lietuvos valstybės nacionalinio saugumo pagrindas, bet ir išskirtinai svarbi NATO integruotos oro ir priešraketinės gynybos dalis. Pagal NATO politines gaires ir regioninius planus Lietuvos oro erdvės gynyba yra bendras Aljanso įsipareigojimas. Lietuva aktyviai prisideda prie šios srities stiprinimo: NATO patvirtino kovos prieš dronus priemonių planą, surengtas Šiaurės Atlanto tarybos posėdis šia tema. 

Dronų pajėgumai Lietuvos kariuomenėje vystomi kompleksiškai, integruojant juos visuose lygmenyse ir stiprinant tiek žvalgybines, tiek kovines funkcijas. Ypatingas dėmesys skiriamas bepiločių orlaivių vystymui ir jų integracijai į esamus karinius vienetus. Jie papildo turimus žvalgybos, taikinių naikinimo ir kitus pajėgumus, o artimiausioje ateityje bus pradėti naudoti ir logistikos, ryšių bei kitose srityse.