Artėjant rudeniui įsisiūbuoja ir mokyklinių prekių pirkimai. Svarbus pirkinys mokinio prekių krepšelyje – mokslui reikalingas kompiuteris ar planšetė. Ekspertai pataria, į ką atkreipti dėmesį perkant naują elektronikos įrenginį ir kaip sutaupyti, taip pat pabrėžia, kad svarbu tinkamai įvertinti mokinio poreikius.
Rugpjūčio 26 d., 2024. Neseniai „Swedbank“ atlikti skaičiavimai parodė, kad išleisti pirmoką į mokyklą šį rugsėjį atsieis apie 360 eurų. Be įprastų kanceliarinių reikmenų ir kuprinės, prekių krepšelyje neretai atsiranda ir mokslams reikalingas kompiuteris ar planšetė, sudarantys ženklią išlaidų dalį.
Pasak Rimos Seneckienės, „Pigu.lt“ elektroninės prekybos paslaugų vadovės, norint sutaupyti perkant elektronikos įrenginį vaikui, pirmiausia reikėtų atkreipti dėmesį į tai, kokio amžiaus moksleiviui jis yra perkamas, kad nebūtų permokėta už pernelyg galingą įrenginį.
Reikėtų suprasti mokinio reikmes
„Pradinukui tikrai nereikės tokio galingumo ir techninių parametrų kompiuterio, kurio galėtų prireikti vyresniųjų klasių mokiniui. Pirmiausia, renkantis nešiojamą kompiuterį, reikėtų atkreipti dėmesį į minimalius parametrus, kurie leis užtikrinti sklandų darbą. Jei nusprendžiama pirkti planšetę, patariama apsispręsti, ar reikės modelio su SIM kortele, ar užteks įrenginio tik su „Wi-Fi“ funkcija, nes pastarieji yra kiek pigesni“, – sakė ekspertė,
R. Seneckienės teigimu, pradinuko poreikiams visiškai užtenka kompiuterio su Intel i3 arba AMD Ryzen 3 procesoriumi, 8 GB operatyviąją atmintimi (RAM), 256 SSD atminties saugykla ir 15,6 colių įstrižainės ekranu. Paauglio poreikius atitiks Intel i5 arba AMD Ryzen 5 procesorius, 8 ar 16 GB operatyvioji atmintis ir 15,6 colių įstrižainės ekranas. Vyresniųjų klasių mokiniui reikėtų kompiuterio su bent 16 GB operatyviąja atmintimi ir 512 SSD atminties saugykla.
Ekspertė taip pat pataria pasidomėti, kiek laiko veikia akumuliatorius. Patartina, kad nešiojamojo kompiuterio maitinimo elementas veiktų bent dvi valandas be elektros. Kuo kompiuteris mažesnis, tuo jis mažiau sunaudoja elektros – dažniausiai maži kompiuteriai veikia ilgiau nei dideli. Svoris – dar vienas svarbus parametras, renkant kompiuterį moksleiviui. Nešiojamo kompiuterio svoris paprastai svyruoja nuo 1,5 iki 3,8 kg.
Apsispręsti padės iš anksto numatytas biudžetas
Prieš pradedant ieškoti mokinio poreikius atitinkančio kompiuterio ar planšetės su reikalingais techniniais parametrais, reikėtų įvertinti, kokią pinigų sumą skirti naujam įrenginiui. Nešiojamo kompiuterio kaina prasideda nuo 200 eurų. Didžiąją dalį pirkinio sumos sudaro procesoriaus, kietojo disko, vaizdo plokštės ir paties kompiuterio korpuso kaina. Kaina auga kartu su pasirinkto kompiuterio parametrais: kuo jie aukštesni – tuo didesnė pirkinio kaina.
„Jei naujam įrenginiui galite skirti ne daugiau nei, pavyzdžiui, 300 eurų, tuomet vertėtų apsvarstyti planšetės įsigijimą. Pradinuko poreikiams pakankamą planšetę galima įsigyti ir nuo 150 Eur, paauglio – nuo 200 Eur, o vyresniųjų klasių mokinio – nuo maždaug 300 Eur, – teigė R. Seneckienė. – Kalbant apie nešiojamus kompiuterius, pradinukui reikalingą galima nusipirkti už kiek daugiau nei 300 Eur, o jei svarstote apie kompiuterio pirkimą vyresniųjų klasių mokiniui, reikėtų numatyti bent 500 Eur biudžetą. Galiausiai, patartina nesirinkti paties pigiausio modelio kompiuterio ar planšetės, nes labai tikėtina, kad pastarieji veiks lėtai ir netarnaus ilgai.“
E. prekybos bendrovės duomenimis, priešmokykliniu laikotarpiu daugiausiai yra parduodama nešiojamų kompiuterių su 15,6 colių įstrižainės ekranu, i3 bei i5 procesoriais ir „Windows“ operacine sistema ir planšečių su 10 colių ekranu be SIM kortelės. Šiuo laikotarpiu taip pat pastebimas išaugęs susidomėjimas vaikiškais kambario baldais, biuro baldais, drabužiais bei avalyne, kanceliarinėmis prekėmis bei sporto inventoriumi.
Pasak Donato Mickaus, „Inbank“ pardavimų grupės vadovo, vidutinė finansuojama suma elektronikos gaminiams įsigyti internetinėse parduotuvėse šiuo metu siekia 400 Eur. Apie du trečdaliai apsiperkančiųjų internetu renkasi mokėti trimis dalimis be pabrangimo.
„Šeimų susidomėjimas elektronikos prekėmis bei jų finansavimu rugsėjo mėnesį išauga 15 proc. lyginant su vasaros laikotarpiu. Tai reiškia, kad pasiruošimas mokslo metams intensyviai tebesitęsia ir rudens pradžioje – išauga tiek prekių krepšelio vertė, tiek ir finansuota suma. Aktyvus pirkimas tęsiasi iki pat spalio mėnesio – tam įtakos turi ir besitęsiančios akcijos ar išpardavimai mokslui reikalingoms prekėms. Nestebina, kad finansavimą šiuo periodu elektronikai įsigyti dažniausiai renkasi vedę 24-40 metų asmenys.“
Apie Inbank
„Inbank“ yra ES bankininkystės licenciją turinti finansinių technologijų bendrovė, kuri jungia prekybininkus ir vartotojus siūlydama naujos kartos finansavimo sprendimus. Finansų sektoriuje „Inbank“ veikia nuo 2010 metų. Bendradarbiaudamas su daugiau nei 6 100 prekybininkų, „Inbank“ teikia lizingo, vartojimo paskolų ir indėlių paslaugas Lietuvoje, Estijoje, Latvijoje, Lenkijoje ir Čekijoje, taip pat priima indėlius iš Vokietijos, Austrijos, Suomijos ir Nyderlandų. „Inbank“ obligacijos kotiruojamos Talino vertybinių popierių biržoje „Nasdaq“.