„Kalnų sonata“ vilios didingomis viršūnėmis. Dalyvauja Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras, dirigentas Juozas Domarkas.

Didingomis viršūnėmis viliojanti, įspūdingų atlikėjų ir kūrėjų meną pristatanti „Kalnų sonata“ rugsėjo 27 dieną festivalio „Permainų muzika“ panoramą pripildys simfoninio skambesio. Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras, diriguojamas maestro Juozo Domarko, įgarsins tik lietuvių autorių partitūras. Koncerto programoje skambės Eduardo Balsio, Osvaldo Balakausko, Ramintos Šerkšnytės ir Ričardo Kabelio kūriniai, atspindintys skirtingus šiuolaikinės lietuvių muzikos etapus. Visi kūrėjai susiję su šiemet 80-metį mininčia Lietuvos muzikos ir teatro akademija: tai buvę arba dabartiniai jos kompozicijos katedros pedagogai. Tokią pat sukaktį mini ir nacionalinė kompozitorių mokykla, kurios įkūrėjas buvo Juozas Gruodis, Kauno konservatorijoje 1933 metais įsteigęs kompozicijos klasę.

Ilgamečio kompozicijos katedros vedėjo Eduardo Balsio „Dramatinės freskos“ smuikui, fortepijonui ir simfoniniam orkestrui buvo sukurtos 1965 metais. Tai vienas dramatiškiausių lietuviškų kūrinių, kuriame muzikos garsais įprasmintas sudėtingas mūsų laikmetis. Sukrečianti jo nuotaika kaskart pasirodo vis nauja išraiška: liūdesys, sarkazmas, rūstumas, skausminga rimtis. Kūrinyje susilieja instrumentinio koncerto, poemos ir simfonijos bruožai, soliniai instrumentai čia traktuojami kaip pagrindiniai orkestro elementai, naudojama dodekafoninė technika.

„Dramatinių freskų“ solo partijas atliks Ingrida Armonaitė (smuikas) ir kompozitoriaus anūkė Indrė Baikštytė (fortepijonas). Indrė pripažįsta: „Man gera groti šią muziką ne tik dėl giminystės ryšių. Ši muzika man labai artima savo energija, didele ekspresija, emociniu užtaisu. Senelis išoriškai buvo ramus žmogus, bet kiek daug kaupėsi jo viduje – idėjų, emocijų, garsinių vaizdinių! Ir visa tai „išsprogdavo“ partitūroje.. Tai sudėtinga, gili ir labai stipri muzika. “

Osvaldo Balakausko, taip pat eilę metų vadovavusio kompozicijos katedrai, „Kalnų sonata“ yra simfonijos ir koncerto žanrų junginys. Jis buvo parašytas M. K. Čiurlionio gimimo 100-mečio proga, todėl jame panaudota kelių M. K. Čiurlionio fortepijoninių pjesių teminė medžiaga, kurią O. Balakauskas laisvai transformuoja, pateikia naujame kontekste. Dalių programiniai pavadinimai – „Meilės kalnas“, „Ramybės kalnas“ ir „Audrų kalnas“ – tarytum papildo M. K. Čiurlionio tapybinių sonatų tematiką.

Kūrinio solo partiją paskambins charizmatiškasis pianistas Petras Geniušas. Jis prisipažįsta turintis labai asmenišką santykį su šiuo kūriniu: „negaliu pasakyti, jog daug lietuviškos muzikos klausau savo malonumui. O „Kalnų sonatos“ II dalį kartu su broliu klausydavome jaunystėje šalia M. Davieso, J. Coltrane‘o ir Led Zeppelin. Tai kūrinys, prie kurio vis norisi sugrįžti. Man gaila, kad publika jo nesugeba iš pirmo karto įsimylėti, ko jis tikrai yra vertas.“

Beje, P. Geniušas, kaip ir kiti šio koncerto solistai lietuviai bei dirigentas J. Domarkas, taip pat dirba Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje.

Buvusi O. Balakausko studentė Raminta Šerkšnytė tik neseniai pradėjo dėstyti kompoziciją LMTA. Savo pedagogą ji prisimena kaip „aukščiausios vidinės kultūros mokytoją, originalaus mąstymo asmenybę, didžiulį moralinį autoritetą lietuvių muzikoje.“ Emocijų ir racionalumo darna, stilistinis aiškumas būdingi tiek O. Balakausko, tiek R. Šerkšnytės kūrybiniams principams. Sutapimas, jog šiame koncerte skambės abiejų kompozitorių kūriniai kalnų tema.

Savo simfoninį opusą „Kalnai migloje“ R. Šerkšnytė pagrindė „spalviniu” muzikos girdėjimu (stengiantis išgauti „šviesius – tamsius“, „šiltus – šaltus“ sąskambius) ir laipsniška skambesio transformacija“. Meditatyvi muzikos tėkmė, garso spalvos pojūtis ir nuosekli kaita dramatizmo link, pasitelkiant orkestro tembrus – taip galima apibūdinti šią kompoziciją, kurioje kalnai tėra perkeltinis vaizdinys, atspindintis žmogaus išgyvenimus. Beje, „Kalnai migloje“ autorės sumanyta kaip monumentalios simfoninės trilogijos kalnų tema antroji dalis (pirmoji – simfonija „Aisbergas“, trečioji dar nesukurta).

Išskirtinis šio koncerto svečias – itin savito braižo amerikiečių kilmės šiuo metu Šveicarijoje gyvenantis vokiečių trombonininkas ir kompozitorius Michael Svoboda. Šalia aktyvios koncertinės veiklos jis irgi daug dėmesio skiria jaunosios kartos ugdymui, dėsto Bazelio muzikos institute. Šio menininko kūryba aprėpia įvairiausius žanrus ir stilius nuo klasikinės iki populiariosios, nuo tradicinės iki avangardinės muzikos. M. Svobodos kūriniai atliekami operos teatruose, jis yra garsių festivalių kviestinis kompozitorius.

M. Svoboda išpildys solo partiją jam dedikuotame Ričardo Kabelio kūrinyje „Monopoly“ trombonui ir simfoniniam orkestrui.  Pasak autoriaus, „kūrinyje plėtojama muzikos dekonstrukcijos idėja. Racionalios sąrangos struktūrą įelektrina pasitélktos Monopolio – „realybės žaidimo“ – taisyklės. Nei solistas, nei orkestras čia neturi galimybės pasitraukti iš juos užvaldžiusio, realųjį gyvenimą primenančio bėgimo. Garsinę struktūrą dar labiau „įveržia“ tempo kategorija: net menkiausias jo sulėtinimas gali sukelti estetinę krizę, o atlikėjų fizinės refleksijos susilpnėjimas – kūrinio idėjos bankrotą. „Auksinės proporcijos“ taške įsiterpusi trombono kadencija tarsi provokuoja geresnės muzikos troškimą, tačiau vėl įsigalėjęs robotizuotas tempas sugrąžina kūrinį į XXI amžiaus laiką.“

M. Svobodos nuomone, „Monopoly“ yra labai neįprastas kūrinys  trombono repertuare. Trombonas įprastai naudojamas kaip dainuojantis instrumentas ir žemutiniame registre. Tačiau šis kūrinys neturi nei vienos legato grojamos frazės! Ritmiškas ir nenutrūkstantis jo energijos srautas teka nuo pradžios iki pabaigos. Aš nežinau daug tokių kūrinių ir labai džiaugiuosi jį atlikdamas! Grojau jo premjerą prieš 10 metų, ir dabar Ričardas jį naujai redagavo.“

Lietuvos nacionalinio simfoninio orkestro repertuare Lietuvos kompozitorių kūrinių propagavimas neabejotinai užima išskirtinę vietą: kolektyvas jų yra atlikęs gerokai per šimtą. Visos šiame koncerte atliekamos kompozicijos anksčiau jau yra skambėję LNSO interpretacijoje. Ši ilgametė tradicija liudija kompozitorių ir atlikėjų bendradarbiavimą, nacionalinių vertybių  gyvybingumą ir aktualumą nūdienos pasaulyje.

Projekto partneriai: Lietuvos nacionalinė filharmonija ir Lietuvos muzikos ir teatro akademija.

„Kalnų sonata“ suskambės rugsėjo 27 dieną, penktadienį, 18 valandą, o 17 valandą vyks prieškoncertinis susitikimas su atlikėjais ir kompozitoriais. Maloniai kviečiame!