Kaltę dėl skyrybų prisiima vaikai

„Psichologinė pagalba tėvų skyrybų metu ar po jų yra ypač svarbi ir reikalinga stiprius pokyčius išgyvenančiam vaikui“, – įsitikinusi Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos Kauno miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus psichologė Brigita Kudarauskienė. Nors skyrybos palieka gilias žaizdas visai šeimai, labiausiai emociškai paveikiami paaugliai.

Paaugliai kaltina save

„Skyrybos – tai vienas sudėtingiausių gyvenimo įvykių, galinčių stipriai paveikti tiek visos šeimos tarpusavio santykius ir kasdienybę, tiek vaikų, ypač paauglių, emocinę ir psichologinę būseną. Kadangi paauglystė yra ypatingai jautrus laikotarpis, kai formuojasi vaiko asmenybė, tapatybė bei savarankiškumas, šeimos iširimas sparčiai bręstančiam vaikui dažnai tampa papildomu emociniu iššūkiu“, – teigė B.Kudarauskienė.

Jos teigimu, dažnas paauglys, atsiduriantis tėvų skyrybų sūkuryje, patiria stiprias emocijas – liūdesį, pyktį, sumišimą, nerimą ar net gėdą. Visa tai gali paskatinti vaiką kaltinti save dėl nepavykusios tėvų santuokos.

„Nors tėvų nesutarimai ar išsiskyrimas nėra vaiko kaltė, vaiko teisių gynėjų praktikoje pastebima, jog paaugliai kartais jaučia vidinę sumaištį, manydami, kad būtent jie galėjo sustabdyti šeimoje vykstantį pokyčių procesą ar kad jų elgesys tam tikra prasme prisidėjo prie šeimos iširimo, – atskleidė psichologė. – Šis kaltės jausmas gali kilti dėl egocentriško mąstymo stadijos, kuri paauglystėje vis dar iš dalies pasireiškia – paaugliai nesąmoningai save mato kaip šeimos įvykių centrą.“

Skyrybos neabejotinai keičia paauglių santykius su abiem tėvais, sakė B.Kudarauskienė. Tokiu būdu neretai išryškėja lojalumo konfliktai.

„Pavyzdžiui, jeigu vienas iš tėvų tampa rečiau matomas, tarpusavio ryšys gali savaime susilpnėti, o su kartu gyvenančiu tėčiu ar mama santykis gali tapti artimesnis. Jeigu tarp tėvų kyla nesutarimai ar vienas jų neigiamai atsiliepia apie kitą, vaikas dažnai susiduria su lojalumo konfliktu ir jam gali būti sunku išlaikyti artimus ryšius su abiem tėvais.“

Psichologė pastebėjo – jeigu suaugusieji geba brandžiai bendradarbiauti, išlaikyti pagarbų bendravimą bei abipusiškai siekia vaiko gerovės, paauglys turi galimybę išlaikyti sveikus ir emociškai saugius santykius su abiem tėvais.

Sunku prisitaikyti

„Vienas iš dažniau praktikoje sutinkamų sprendimų po skyrybų yra lygiavertė tėvystė, kai vaikas po savaitę gyvena pas kiekvieną iš tėvų. Dažnai toks tėvystės modelis atrodo teisingas ir sąžiningas abiejų tėvų atžvilgiu, tačiau kai kuriais atvejais jis gali sutrikdyti vaiko kasdienybę, paveikti mokymosi procesą, apsunkinti socialinių ryšių palaikymą“, – komentavo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos Kauno miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus psichologė Brigita Kudarauskienė.

Specialistė taip pat pabrėžė, kad gyvenant dviejuose skirtinguose namuose, paaugliui neretai tenka taikytis prie skirtingų taisyklių, tvarkos, bendravimo stiliaus ar gyvenimo būdo.

„Svarbu atkreipti dėmesį, jog intravertiškiems ar struktūros poreikį turintiems vaikams toks gyvenimo modelis gali būti itin sudėtingas, o lankstūs, socialūs paaugliai gali lengviau prisitaikyti. Todėl individualūs būdo skirtumai yra labai svarbūs“, – sakė psichologė.

Specialistė pažymėjo, kad abipusiškos tėvų pastangos, aiškumas, nuoseklumas ir siekis atsižvelgti į vaiko savijautos bei elgsenos pokyčius padeda vaikui lengviau priimti gyvenimo pasikeitimus, o prireikus paskatina tėvus ieškoti kompromisų ir taikių sprendimų, kurie geriausiai atlieptų vaiko gerovę.

„Kalbant apie sprendimus dėl vaiko globos ar gyvenamosios vietos, labai svarbu atsižvelgti tiek į vaiko amžių, tiek į jo brandą. Jaunesniems vaikams, kuriems dėl savo brandos neretai būna per sudėtinga tiksliai įvardinti ir pagrįsti savo mintis ir poreikius, įprastai reikia daugiau pastovumo, fizinio saugumo ir artumo, – aiškino B.Kudarauskienė. – Tuo metu paaugliai kur kas giliau supranta situacijos esmę ir dažnai geba savarankiškai išreikšti savo norus bei išsakyti, kas jiems svarbu ir kokia gyvenimo tvarka jiems būtų priimtiniausia, tad jų balsui yra skiriamas ypatingas dėmesys.“

Prireiks psichologų

B.Kudarauskienės teigimu, kiekvienu atveju svarbu atsakingai įvertinti, ar vaiko pasirinkimas, pas kurį tėvą gyventi, yra paremtas emociniais ryšiais, o ne trumpalaikiais patogumais, pavyzdžiui, tokiais kaip „daugiau laisvės“ ar „mažiau taisyklių“.

„Šiuo klausimu psichologai gali atlikti tarpininko vaidmenį ir padėti išgryninti emocijas nuo racionalaus pasirinkimo bei kartu padėti vaikui reflektuoti savo norus ir pasirinkimus. Psichologinė pagalba tėvų skyrybų metu ar po jų yra ypač svarbi ir reikalinga stiprius pokyčius išgyvenančiam vaikui,“ – atkreipė dėmesį B.Kudarauskienė.

Jos teigimu, vaiko teisių gynėjai, susidūrę su šeimomis, kuriose vyksta skyrybų procesas ir pastebėję, jog vaikams trūksta pagalbos bei emocinės paramos, nedelsiant ją inicijuoja. Tad įprastai tokia pagalba, kurią organizuoja socialiniai partneriai, yra teikiama ugdymo įstaigose, pedagoginėse psichologinėse tarnybose ar savivaldybių psichikos sveikatos centruose.

Psichologė taip pat pabrėžė, kad galima pasinaudoti ir organizacijų teikiamomis paslaugomis – jos padės lengviau susidoroti su skaudžia situacija.

„Šalyje veikiančios nevyriausybinės organizacijos taip pat siūlo konsultacijas, grupines veiklas ir emocinę paramą tiek vaikams, tiek jų artimiesiems. Praktikoje pastebima, jog savalaikė pagalba gali padėti paaugliui geriau suprasti savo jausmus, sumažinti kylantį nerimą bei išmokyti lengviau prisitaikyti prie naujų gyvenimo aplinkybių“, – teigė B.Kudarauskienė.

Anot specialistės, pagalba turi būti ne tik prieinama, bet ir tinkama paaugliui – jis turi ją suprasti ir priimti. Psichologės teigimu, paaugliai dažnai priešinasi pagalbai, jei nesupranta, kam ji reikalinga, arba jaučiasi verčiami ją priimti.

„Kilus klausimams, kviečiame žiūrėti Vaiko teisių TV arba konsultuotis su vaiko teisių gynėjais skambinant nemokamu tel. 0 800 10 800, taip pat galima rašyti žinutę interneto svetainėje vaikoteises.lrv.lt esančiame pokalbių laukelyje. Pranešti apie vaiko teisių pažeidimą galima artimiausiame vaiko teisių apsaugos skyriuje, užpildant formą Tarnybos interneto svetainėje arba skambinant Skubiosios pagalbos tarnybų ryšio numeriu 112.“