Kapitalo mažinimas: ką turi žinoti akcininkai, vadovai ir kreditoriai? Teisininko komentaras

Įstatinio kapitalo mažinimas yra vienas iš bendrovės finansinio valdymo įrankių, kurį įmonės naudoja įvairiais tikslais – nuo nuostolių padengimo iki veiklos struktūros optimizavimo. Nors šis procesas yra teisėtas ir gali duoti reikšmingos naudos tiek bendrovei, tiek jos akcininkams, jis taip pat gali kelti klausimų ir rizikų kreditoriams bei partneriams. Kada šis sprendimas tampa strateginiu žingsniu, o kada – galimu pavojumi, komentuoja teisininkas Rokas Venslauskas.

Pastaraisiais metais vis daugiau įmonių, tarp jų ir valstybinio kapitalo bendrovės, viešai paskelbė apie sprendimus mažinti įstatinį kapitalą. Tarp pastarųjų pavyzdžių – nacionalinė Latvijos skrydžių bendrovė „Air Baltic“, kuri sumažino savo akcinį kapitalą daugiau kaip 574 mln. eurų – beveik 24 kartus.

„Šiuo atveju kapitalo mažinimas buvo susietas su ankstesnių metų nuostolių padengimu, keičiant akcijų nominalią vertę ir atlaisvinant lėšas,“ – komentuoja „Lawcorpus“ advokatų profesinės bendrijos įkūrėjas R. Venslauskas.

Ekspertas teigia, kad Lietuvoje taip pat turime pavyzdžių, kai didelės bendrovės mažino savo akcinius kapitalus. Pavyzdžiui, didžiąja dalimi valstybės valdoma „Ignitis grupės“ antrinė bendrovė AB „Ignitis gamyba“ įstatinį kapitalą 2023 m. sumažino beveik 98 mln. eurų. Akcinis kapitalas sumažintas anuliuojant dalį bendrovės akcijų ir sumažinant skolą įmonių grupės „Ignitis grupė“ viduje. Įstatinį kapitalą pastaraisiais metais mažino ir AB „Žemaitijos pienas“, anuliuodama pačios bendrovės valdomas akcijas bei UAB „Pigu“, padengdama nuostolius.

„Pagal galiojantį teisinį reglamentavimą Lietuvoje, kapitalas gali būti mažinamas tik konkrečiais tikslais: panaikinti bendrovės balanse įrašytus nuostolius; anuliuoti bendrovės įsigytas akcijas; akcininkams išmokėti bendrovės lėšų; ištaisyti įstatinio kapitalo sudarymo ar didinimo metu padarytas klaidas. Tačiau svarbu suprasti ir tikruosius akcininkų siekius, kurie slepiasi už formalių motyvų“, – pabrėžia ekspertas.

Kada mažinimas tampa rizika kreditoriams?

Teisininkas atkreipia dėmesį, kad kapitalo mažinimas ne visuomet yra vienareikšmiškai teigiamas sprendimas. Pasak jo, mažinant nuosavo kapitalo dydį, ypač kai tai daroma ne nuostoliams padengti, gali kilti rizikų kreditoriams – įstatinis kapitalas neretai veikia kaip paskutinė garantija bendrovės prievolių vykdymui, kai kiti užtikrinimo būdai neegzistuoja.

Todėl apie sprendimą mažinti kapitalą turi būti pranešta kiekvienam kreditoriui individualiai bei viešai. 

„Kreditoriai gali reikalauti papildomų garantijų, išskyrus atvejus, kai kapitalas mažinamas nuostoliams padengti ar kai prievolės yra tinkamai užtikrintos. Jei kapitalas mažinamas tikslu išmokėti lėšas akcininkams, tokios garantijos tampa itin aktualios,“ – sako R. Venslauskas.

Kapitalo pokyčių įtaka įmonės reputacijai ir galimybėms

Be tiesioginės įtakos kreditorių padėčiai, įstatinio kapitalo pokyčiai gali paveikti ir įmonės reputaciją finansų rinkose. Specialistas teigia, kad bankai ir investuotojai vertina kapitalo dydį kaip vieną iš finansinio stabilumo rodiklių. Pastebimai sumažėjęs kapitalas gali pakenkti įmonės kreditingumui ar galimybei gauti subsidijas, paramą ar investicijas.

Taip pat rizikingas gali būti sprendimas išmokėti lėšas akcininkams mažinant kapitalą. „Toks veiksmas gali pakenkti įmonės likvidumui ir sumažinti lankstumą, kas ilgainiui riboja galimybę pritraukti papildomą kapitalą ar vykdyti plėtrą,“ – aiškina R. Venslauskas.

Kapitalo mažinimas gali būti naudingas

Visgi, teisininkas pabrėžia, kad įstatinio kapitalo mažinimas ne visada turi neigiamų pasekmių. Jo teigimu, jeigu tai daroma siekiant optimizuoti kapitalo struktūrą, grąžinti perteklinį kapitalą akcininkams ar supaprastinti akcijų struktūrą, tai gali netgi pagerinti bendrovės finansinius rodiklius ir patrauklumą rinkoje.

„Kaip rodo „Air Baltic“ pavyzdys, sumažindama įstatinį kapitalą įmonė atliko ir akcijų struktūros pertvarką, suvienodindama skirtingų klasių akcijų kainą. Tokia procedūra padeda bendrovei sumažinti įsipareigojimus ir priderinti kapitalą prie faktinės bendrovės finansinės padėties“, – pastebi specialistas.

Galiausiai, R. Venslauskas akcentuoja: „Kreditoriams ir partneriams turi būti aišku, kokie yra kapitalo mažinimo motyvai ir nauda. Tik skaidrus procesas, aiški komunikacija ir konsultacijos su specialistais leidžia pasiekti abipusiai naudą visoms suinteresuotoms pusėms.“