Karo padėties metu siekiama užtikrinti svarbiausių valstybės institucijų apsaugą

2026 m. liepos 7 d. pranešimas žiniasklaidai (Seimo naujienos ● Seimo nuotraukos● Seimo transliacijos ir vaizdo įrašai)

 Seimas pradėjo svarstyti Seimo Pirmininko Juozo Oleko pristatytus Karo padėties įstatymo pakeitimus, kuriais siekiama užtikrinti aukščiausių valstybės valdžios institucijų saugumą ir veiklos tęstinumą karinės agresijos metu.

Teikiamomis pataisomis Lietuvos kariuomenės vadui, įvedus karo padėtį, numatoma pavesti užtikrinti trijų pagrindinių valstybės valdžios institucijų – Seimo rūmų, Vyriausybės bei Respublikos Prezidento rezidencijos pastatų ir visų šių institucijų teritorijų apsaugą ir ginkluotą gynybą. Kai šios institucijos negalėtų dirbti savo pasatuose, turėtų būti užtikrinta paskirtų jų darbo vietų apsauga.

Dokumento aiškinamajame rašte iniciatyvos rengėjai pažymi, kad nors taikos metu šių objektų apsaugą vykdo Vadovybės apsaugos tarnyba (VAT), įvedus karo padėtį ir kilus realiam kariniam konfliktui, šalies gynybos organizavimas pereitų į kariuomenės pavaldumą. Tačiau šiuo metu ginkluota svarbiausių valstybės institucijų gynyba, kurią turėtų vykdyti Lietuvos kariuomenė, nėra aiškiai įtvirtinta jokiame įstatyme.

Pristatytu Mobilizacijos ir priimančiosios šalies paramos įstatymo pakeitimo projektu siūloma patikslinti gyvybiškai svarbios valstybės funkcijos sąvoką taip, kad ji apimtų valstybės gynybą bei trijų pagrindinių valdžios institucijų (Respublikos Prezidento, Seimo ir Vyriausybės) veiklą. Taip būtų įtvirtinama, kad šių institucijų funkcionavimo sutrikdymas prilygsta tiesioginei grėsmei visos visuomenės saugumui.

Pakeitimais taip pat siekiama numatyti, kad valstybės biudžeto asignavimai gyvybiškai svarbias valstybės funkcijas – Respublikos Prezidento, Seimo ir Vyriausybės veiklą – užtikrinančioms Prezidento kanceliarijai, Seimo kanceliarijai ir Vyriausybės kanceliarijai, reikalingi valstybinėms mobilizacinėms užduotims vykdyti, nustatomi Lietuvos Respublikos tam tikrų metų biudžeto patvirtinimo įstatyme.

Po pristatymo pritarus šiems pakeitimams (projektai Nr. XVP-1703, Nr. XVP-1705), toliau projektai bus svarstomi pagrindiniu paskirtame Nacionalinio saugumo ir gynybos komitete. Prie šio klausimo svarstymo Seimo posėdyje planuojama grįžti rudens sesijoje.