Kas formuoja Vilniaus ateitį: bendruomenės, politikai ar dirbtinis intelektas?

Paskutinį vasaros savaitgalį Vilniuje vyko diskusijų festivalis „Būtent vienoje iš scenų aptartas klausimas „Kas formuos ateities miestus?“, nagrinėjęs kaip bendruomenė, politikų sprendimai ir dirbtinis intelektas gali bendradarbiauti arba konkuruoti, siekiant kurti miestus, kuriuose norisi gyventi.

Diskusijoje dalyvavo NT plėtros bendrovės „EIKA Group“ vadovas Domas Dargis, menų fabriko „LOFTAS“ bendraįkūrėja Živilė Diawara, architektas Mindaugas Pakalnis ir pastatų priežiūros bei inžinerinių sprendimų grupės „Civinity“ valdybos pirmininkas Deividas Jacka. Diskusiją vedė LNTPA prezidentas Mindaugas Statulevičius.

Ar Vilniuje geriau nei Londone?

Sostinės Bernardinų parke vykusi diskusija startavo klausimu „kodėl Vilnius?“, kuriam pašnekovai turėjo įvairius ir labai asmeniškus atsakymus. Ž. Diawara atskleidė, kad praeityje rimtai svarstė keltis gyventi į užsienį, bet galiausiai nutarė likti Vilniuje.

„Kai įkūrėme „LOFTĄ“, čia trūko veiklos, šiuolaikinės kultūros, jaunimo kultūros, buvo tokia savotiška stagnacija, todėl rimtai galvojome ar verta likti Vilniuje. Bet tiesiog nėrėme stačia galva į menų fabriką, nes norėjome padaryti Vilnių tokį, kokiame norėčiau likti. Čia gyvena puikūs žmonės, nuostabi bendruomenė, dėl to myliu šį miestą“, – sakė pašnekovė.

„Šešerius metus gyvenau Londone, todėl turiu su kuo palyginti“ – atskleidė „EIKA Group“ vadovas D. Dargis. – „Vilniuje turime pakankamai greitą susisiekimą – viskas, ko reikia, ranka pasiekiama 15-30 min. spinduliu. Negana to, lyginant su Londonu ar kitais Europos didmiesčiais, Vilnius yra labai saugus ir žalias miestas su gera oro kokybe“.

Buvęs Vilniaus architektas M. Pakalnis prisipažino, kad į Vilnių sugrįžo vedamas patriotizmo: „Gyvenau užsienyje, mokiausi, dirbau ir su žmona nutarėm grįžti vien dėl to, kad mūsų vaikai kalbėtų lietuviškai. Sugrįžęs patekau į urbanistinį lauką ir supratau, kad galiu padaryti, kad čia būtų dar geriau. Linkiu, kad išliktume toks vidutinio dydžio miestas, nes, jeigu Vilnius taps milijoniniu, mes čia lietuviškai nesusišnekėsime“.

Ar susikalbėti lietuviškai tampa problema?

Pastaruoju metu viešojoje erdvėje vis dažniau eskaluojamos augančios kitataučių Lietuvoje bendruomenės kontekste, diskusijoje paliesta ir multikultūriškumo tema, kuria „EIKA Group“ vadovas atkreipė dėmesį į galimas rizikas.

„Manau, kad multikultūriškumas yra neišvengiamybė, turime tam pasiruošti ir privalome suprasti pavojus. Jei atveriame miestą užsieniečiams, tai nereiškia, kad atvykstantys žmonės yra atviri mūsų kultūrai. Dalis žmonių atvyksta ne integruotis, o atvežti ir auginti savo kultūrą. Todėl mes turėtume kviesti tas kultūras, kurios yra atviros mums“, – teigė D. Dargis.

Šiai nuomonei iš dalies pritarė ir „Civinity“ valdybos pirmininkas Deividas Jacka: „Būtų labai smagu, jei pas mus atvyktų talentai ir „proto bokštai“ darbintis į technologijų bendroves, o ne tik nekvalifikuoti specialistai. Bet tam turi būti aiški strategija, miesto ateities vizija, planas integracijai ir bendruomenių bei politikų bendravimas“.

Priešingai, nei D. Dargis ar D. Jacka, architektas Mindaugas Pakalnis atskleidė, kad augančiame sostinės multikultūriškume problemos neįžvelgė.

„Vilnių nuo senų laikų kūrė žydai, vokiečiai, lenkai, rusai ir kiti, todėl multikultūriškumo nebijau, nes, manau, kad Vilnius dabar kaip tik yra labai monokultūrinis. Tikiu, kad sėkmingai atvykėlių integracijai padėtų gyventojų maišymasis tarp tautybių, socialinių sluoksnių, kad formuotųsi įvairi kultūra, o ne tam tikri kvartalai“, – pabrėžė pašnekovas.

Ar turėtume sekti Singapūro pavyzdžiu?

Paklausti apie dirbtinio intelekto svarbą formuojant ateities miestus, diskusijos pašnekovai vienbalsiai pritarė, kad ši sparčiai populiarėjanti technologija turi milžinišką potencialą ir pateikė ne vieną idėją, kaip Lietuvoje būtų galima tai išnaudoti.

„Civinity“ bendrovės atstovas Deividas Jacka išreiškė svajonę, kad Vilnius ateityje taptų dirbtinio intelekto paremtų sprendimų testavimo epicentru regione.

„Pasaulyje daug puikių pavyzdžių, kaip Singapūras, kur DI įrankiai naudojami miesto planavimui, maršrutams, šviesoforų reguliavimui. Svajoju, kad Vilnius taptų savotišku centru, kur kurtųsi technologijų bendruomenė ir būtų tai testuojama. Kodėl negalėtume tapti miestu, kur pirmiausia Baltijos šalyse važinėtų pirmieji autonominiai taksi?“, – svarstė D. Jacka.

„Dirbtinį intelektą galima panaudoti daugybėje dalykų. Pavyzdžiui, jei miestas naudotų duomenis iš „Waze“, galėtų geriau spręsti spūsčių problemą. Planuojant rajonus ar pastatus lengviau išvengtume tokių dalykų, kaip skersvėjis, nes geriau modeliuotume klimatą. Net ir statybų leidimų išdavimas galėtų tapti greitesniu procesu“, – dėstė „EIKA Group“ vadovas.

Ar bendravimas – raktas į geresnę ateitį?

Kalbai pakrypus apie politiką ir miesto planavimą, diskusijos dalyviai pasidalino savo asmeniniu matymu apie tai, kas turėtų būti atsakingas už miesto ateitį.

„Manau, kad miestą tvarkyti turi tie, kuriuos mes įgaliojame tą daryti, o sėkmė ateina tada, kai ateina žmonės su aiškia mintimi, ką jie nori pasiekti ir tada, kai norima padaryti gerai, o ne kuo greičiau. Tikiu, kad bendravimas yra būtina dedamoji tiek tarp architektų ir politikų, tiek tarp bendruomenių ir politikų, nes jie mus atstovauja“, – teigė M. Pakalnis.

„EIKA Group“ vadovas D. Dargis taip pat pabrėžė bendravimo svarbą: „Esu už bendravimą ir bendradarbiavimą, tačiau labai svarbu, kad ta diskusija būtų kokybiška – tam reikia ateiti be išankstinių nusistatymų ir turėti taisykles, kaip diskutuojame, kaip teikiame pasiūlymus, kaip reflektuojame. Tikrai ne kiekvienas gali kokybiškai diskutuoti“.

„Nėra nė vieno, kuris viską žinotų, todėl tik per bendravimą kažko pasieksime“, – antrino Ž. Diawara. „Anksčiau buvo tokia programėlė, kur žmonės dalinosi, kaip jie mato Vilnių. Išvada: visi jį mato labai skirtingai, nes gyvename savo burbuluose. Bendruomenių susitikimai dažnai virsta ginčais, bet nuo kažko reikia pradėti kalbėtis“.

„Ateities ir bendruomenės“ scenoje vykusi diskusija apie miestų formavimą puikiai atspindėjo festivalio „Būtent!“ temų įvairovę ir gylį. Per dvejas dienas čia surengta per 280 diskusijų, kuriose net 27 scenose dalyvavo virš 1500 pašnekovų.