Kas ilgapirščius masina labiau – dviračiai ar paspirtukai?

Įsibėgėjant šiltajam metų sezonui intensyvėja ir dviračių bei paspirtukų naudojimas, ir ypač tai pastebima miestuose ir urbanizuotose vietovėse, kur yra įrengta jiems pritaikyta infrastruktūra. Visgi šios mikrojudumo priemonės ne tik paįvairina judėjimo mieste pasirinkimus ir laisvalaikio praleidimo galimybes, bet ir traukia ilgapirščių dėmesį. 

Remiantis „Lietuvos draudimo“ duomenimis, kasmet fiksuojama apie 170 kreipinių, kuriais gyventojai praneša apie pavogtą asmeninį dviratį ar paspirtuką. Kuri iš šių transporto priemonių vagis masina labiau? 

Artūras Juodeikis, „Lietuvos draudimo“ žalų departamento direktorius pažymi, kad paspirtukai kol kas dar nėra taip masiškai paplitusi ir dažnai naudojama judumo priemonė, kaip dviračiai. Tai atsispindi ir draudikų vagysčių statistikoje. 

„Mūsų turimi žalų kreipinių duomenys rodo, kad lyginant paspirtukų ir dviračių vagystes, reikšmingai didesnė vagysčių dalis, tai yra 80 proc., tenka būtent dviračiams. Per pastarųjų dviejų metų laikotarpį kasmet  buvo registruota virš 130 dviračių vagysčių, o tuo metu paspirtukų vagysčių skaičius siekė apie 30 atvejų kasmet“, − sako A. Juodeikis. 

Pasak eksperto, vidutinė tokių vagysčių žala siekia kone 650 eurų, tačiau didžiausios žalų sumos patiriamos irgi dėl dviračių vagysčių. Pastarųjų dvejų metų laikotarpiu gyventojai ne kartą pranešė dėl vagysčių netekę itin brangių dviračių, kurių vertė svyravo nuo 3 tūkst. iki 5 tūkst. eurų. 

„Vertinant registruotų vagysčių žalų geografiją, norisi paneigti dažnai girdimą mitą, kad dviračiai ir paspirtukai dažniausiai prarandami kurortuose ir pajūryje, kur žmonės vyksta atostogauti, todėl galbūt nėra tokie atidūs ir dėmesingi. Visgi remiantis mūsų duomenimis, daugiausiai šių mikrojudumo priemonių pavagiama dviejuose didžiausiuose šalies miestuose – Vilniuje ir Kaune. Galima daryti prielaidą, kad didmiesčiuose funkcionuoja vagysčių ekosistema, kuomet vagys iš anksto taikosi į konkrečią transporto priemonę, žinodami, kam ir kaip ją realizuos“, − komentuoja A. Juodeikis. 

Ekspertas taip pat atkreipia dėmesį, kad trumpėjant šaltajam žiemos sezonui ir ilgėjant šiltajam, dviratininkai bei paspirtukininkai išrieda į gatves baigiantis žiemai dar vasario pabaigoje. Kartu su jais suintensyvėja ir ilgapirščių vagystės. 

„Paspirtukų ir dviračių mėgėjai, išriedėdami į gatves, patraukia ir piktvalių dėmesį − vagysčių sezonas įgauna pagreitį. Pavyzdžiui, praėjusiais metais šių priemonių vagysčių kreipiniai suintensyvėjo jau kovo mėnesį ir aukštame lygyje išsilaikė iki pat spalio“, − sako A. Juodeikis. 

„Lietuvos draudimo“ atstovas dalijasi patarimais, kaip efektyviau apsisaugoti nuo dviračių ir paspirtukų vagysčių:

• Norint apsaugoti savo dviratį ar paspirtuką nuo vagių, patartina įdiegti GPS sekimo sistemą, kad galėtumėte nustatyti pavogtos transporto priemonės buvimo vietą ir pateikti policijai svarbią informaciją, reikalingą transporto priemonei susigrąžinti. 
• Rekomenduojama naudoti kelias spynas, derinti skirtingus jų tipus, pavyzdžiui, U formos spyną ir spiralinį užraktą. Būdami viešose vietose, visada saugokitės, kad dviratis ilgesniam laikui nebūtų paliktas be priežiūros.  
• Jei įmanoma, laikykite dviratį ar paspirtuką matomoje vietoje, nes vagys dažnai renkasi nesaugomas, atokesnes miesto gatves ir erdves. Norėdami užtikrinti didžiausią saugumą, pasirinkite saugyklą uždaroje patalpoje, stenkitės kiek įmanoma kontroliuoti pašalinių žmonių galimybes ten patekti.
• Svarbu atminti, kad nė vienas būdas negarantuoja 100 proc. saugumo, tačiau kelios naudojamos saugumo priemonės gali gerokai sumažinti dviračio ar paspirtuko vagystės riziką.