Kas užderėjo tautiečių daržuose, parodo pardavimai: ryškiausias pokytis – rugpjūtį

Apie tai, koks derlius užaugo gyventojų soduose ir daržuose, galima spręsti ir iš vaisių bei daržovių pardavimo duomenų. Pernai dėl prasto derliaus pirkėjai įsigijo gerokai daugiau pomidorų, agurkų ir obuolių, o šią vasarą kai kurių daržovių pardavimai grįžo į įprastesnį lygį. Pavyzdžiui, pomidorų parduota maždaug penktadaliu mažiau nei praėjusią vasarą. Ryškiausiai nuosavo derliaus įtaka pasijuto rugpjūtį, nors per visą vasarą bendras „Maximos“ parduotuvėse parduotų vaisių ir daržovių kiekis augo apie 5 proc.

Pasak Julijos Butkevič, „Maximos“ Vaisių ir daržovių pirkimų skyriaus vadovės, praėjusi vasara buvo išskirtinė: dėl nepalankių orų gyventojų soduose, daržuose ir šiltnamiuose užaugo itin prastas pomidorų, agurkų, obuolių ir kitų vaisių bei daržovių derlius. Dėl to jų pardavimai „Maximos“ parduotuvėse buvo neįprastai smarkiai išaugę.

„Šiemet dalies daržovių auginimo sąlygos buvo palankesnės, todėl gyventojai daugiau pomidorų, agurkų ir bulvių užsiaugino patys. Tai ypač aiškiai pajutome rugpjūtį, kai parduotuvėse sumažėjo dalies šių produktų pardavimai. Šių metų pokyčius vertiname ne kaip bendrą paklausos kritimą, o kaip dalies kategorijų grįžimą į įprastesnį pardavimų lygį po išskirtinių praėjusių metų“, – sako J. Butkevič.

Kaip ryškiausią pavyzdį ji pateikia pomidorus – pernai jų parduoti kiekiai buvo išaugę apie 20 proc., o šią vasarą maždaug tiek pat sumažėjo ir praktiškai grįžo į užpraeitų metų lygį.

Vienos pagrindinių „Maximos“ lietuviško derliaus tiekėjų – bendrovės „Domeina“ – prekių grupės ir logistikos vadovas Laurynas Šavelis pastebi, kad šių ir praėjusių metų iššūkiai skyrėsi. Pernai daugiausia problemų sukėlė itin šaltas pavasaris – stiprių šalnų pasitaikė dar gegužę.

„Šiemet sezono pradžioje susidūrėme su visai kitu iššūkiu – užsitęsusia sausra. Pavasarį per kelis mėnesius iškrito vos apie 67 milimetrus kritulių, o vasarą pasitaikė parų, per kurias iškrito panašus jų kiekis. Iš pradžių sausra kėlė nemažai nerimo, tačiau vėliau lietus atėjo labai tinkamu metu ir buvo palankus daržovių derliui“, – pasakoja L. Šavelis.

Vaisių ir daržovių derlius: ko šiemet bus mažiau?

„Obuolių šią vasarą parduota apie 5 proc. mažiau nei pernai. Tačiau pernykštė palyginamoji bazė buvo itin aukšta: dėl labai prasto lietuviškų obuolių derliaus jų pardavimai buvo išaugę apie 60 proc., nes pirkėjai dažniau rinkosi importinius obuolius“, – pasakoja J. Butkevič.

Vis dėlto ir šiemet gero lietuviškų obuolių derliaus nesitikima. L. Šavelio teigimu, sodams daug žalos padarė dar sausį ir vasarį smogę šalčiai, pažeidę pumpurus ir pačias obelis. Situaciją apsunkino liepos ir rugpjūčio vėjai bei audros, nukratę dalį vaisių. Dėl to, pasak jo, šiemet obuolių derlius gali būti maždaug 30–40 proc. mažesnis nei įprastais metais.

„Šie metai buvo itin nepalankūs lauke auginamoms daržovėms, ypač salotoms, kurioms pakenkė gausūs lietūs ir karščio bangos. Dalis derliaus pradėjo pūti, o po smarkių liūčių nebuvo įmanoma pasodinti naujų daigų. Tad didžiausiu šio sezono iššūkiu pavadinčiau lauko salotas. Kopūstų augintojams itin padėjo laistymo sistemos – jas turėję ūkiai buvo mažiau priklausomi nuo oro sąlygų“, – sako „Domeina“ prekių grupės ir logistikos vadovas.

L. Šavelio teigimu, situacija didžiosiose Europos bulvių rinkose šiemet bus sudėtingesnė. Vokietijoje ir Prancūzijoje dalį derliaus paveikė nepalankios oro sąlygos ir karščiai, vietomis išdeginę pasėlius. Kadangi šios šalys turi didelę įtaką kainų lygiui visame regione, prognozuojama, kad bulvių kainos rinkoje šiemet gali būti aukštesnės nei pernai. Lietuvoje bulvių, burokėlių ir kopūstų derlius, anot jo, ir pernai, ir šiemet buvo geras.

„Pagal vasaros pardavimus prekybininkai gali pajusti, koks derlius užaugo gyventojų soduose ir daržuose. Prasto derliaus metais parduotuvėse daugiau perkama įprastų lietuviškų daržovių ir vaisių, o derliui pagerėjus keičiasi visas vasaros pirkinių krepšelis – mažiau perkama to, ką tautiečiai užsiaugina patys, tačiau daugiau kitų vaisių ir uogų. Pavyzdžiui, bananų šiemet parduota keliais procentais daugiau, o graikiškų ir ispaniškų trešnių bei arbūzų pardavimai augo dar sparčiau“, – vardija J. Butkevič.

Derlius keičia kainas ir pirkinių krepšelį

Šį sezoniškumą aiškiai rodo ir „Maximos“ pardavimai. Pasak J. Butkevič, vertinant visą vasarą, bendras parduotų vaisių ir daržovių kiekis augo apie 5 proc. Birželį ir liepą pardavimai didėjo, o kai kurių kategorijų mažėjimas išryškėjo tik rugpjūtį, prasidėjus aktyvesniam pačių gyventojų užauginto derliaus sezonui.

„Rugpjūtį vienu metu užauga ir sunoksta didelė dalis vaisių bei daržovių – pomidorai, agurkai, bulvės ir kitas derlius. Tuo pat metu nemažai žmonių atostogauja ar išvyksta, todėl keičiasi jų apsipirkimo ir vartojimo įpročiai“, – aiškina L. Šavelis.

„Domeina“ atstovas atkreipia dėmesį, kad gausus lietus gali būti naudingas augančiam derliui, tačiau vėliau apsunkina jo nuėmimą. Tai ypač aktualu dabar, rugsėjį, kai prasideda intensyviausias bulvių ir burokėlių kasimas.

„Derlius gali būti geras, tačiau, kai dirvoje per daug drėgmės, jį sudėtinga nuimti, o daržovės pradeda pūti. Būtent tai dabar ir matome: artėja pagrindinis bulvių ir šakniavaisių derliaus nuėmimas, o drėgmė darbų tikrai nepalengvina“, – sako jis.

Pasak L. Šavelio, vertinant derlių svarbus ne tik jo kiekis, bet ir kokybė bei galimybės produkciją išlaikyti. Derlius gali būti gausus, tačiau, jei produkcija laikosi prastai ir greitai genda, ją reikia parduoti per labai trumpą laiką, todėl ne visada pavyksta išvengti dalies nuostolių.

„Kai kuriais atvejais augintojams tenka reikšmingai mažinti produkcijos kainą, kad derlius būtų realizuotas laiku ir jo netektų išmesti. Kai rinkoje pasiūla viršija paklausą, kaina mažėja, o kai produkcijos trūksta – kyla. Geriausia, kai nėra nei pertekliaus, nei trūkumo: tuomet stabilesnės ir kainos, ir parduodami kiekiai“, – teigia lietuviško derliaus tiekėjo atstovas.

Apie lietuvišką prekybos tinklą „Maxima“

Lietuviško prekybos tinklo „Maxima“ stiprybės – mažos kainos ir kruopščiai atrinktas asortimentas. Tinklą valdanti bendrovė „Maxima LT“ yra didžiausia lietuviško kapitalo įmonė, viena didžiausių mokesčių mokėtojų bei didžiausia darbo vietų kūrėja šalyje. Šiuo metu tinkle dirba apie 11 tūkst. darbuotojų ir veikia arti pustrečio šimto „Maximos“ parduotuvių visoje Lietuvoje, kuriose kasdien apsilanko daugiau nei 400 tūkst. klientų. 

Daugiau informacijos:

El. paštas [email protected]