Kas yra bendro tarp kraujotakos ir vėjo jėgainės?

Kas yra bendro tarp kraujotakos ir vėjo jėgainės? 

Mūsų akys jau priprato kraštovaizdžio panoramoje gėrėtis besistiebiančiais bokštais su vėjo sukamais sparnais. Vėjo elektrinių masyvų Lietuvoje sparčiai daugėja. Tikriausiai ne kartą teko girdėti ir apie ketinamą statyti pirmąjį Baltijos šalyse jūrinių vėjo jėgainių parką, kuris ateityje turėtų tiekti beveik pusę visos Lietuvai reikalingos energijos.

Vis dėlto, žaliosios energijos poreikis išlieka didžiulis, atsinaujinančių energijos šaltinių jėgainių plėtra tampa visos energetikos sistemos stiprėjimo dominante. Ateities energetikos pasaulis tai - visų pirma, skaitmenizuota holistinė atsinaujinančios energijos sistema.  

Šiandien Lietuvoje elektros energiją generuoja daugiau kaip trys šimtai vėjo elektrinių šešiolikoje savivaldybių. Jurbarko, Kelmės, Mažeikių, Pagėgių, Telšių, Kaišiadorių ir kitų regionų teritorijose sėkmingai įgyvendinti vėjo jėgainių projektai skatina tolesnę tvarumo plėtrą. Neseniai prasidėjo naujų vėjo parkų statyba Pagėgių, Šilutės, Kelmės ir Šakių savivaldybėse. 

Atsižvelgiant į ambicingus vyriausybės planus tikėtina, jog iki 2030 metų šalyje jau turėtų veikti 3 600 MW galios sausumoje t. y. beveik tris kartus daugiau nei veikia šiandien. Valstybės finansų įstaigos ragina skolintis energetinio atsinaujinimo projektams tiek verslo, tiek ir viešojo sektoriaus subjektus bei ūkininkus. Saulės ar vėjo elektrinių įrengimui siūlomos lengvatinės paskolos.

Kita vertus, vėjo jėgainių statybą Lietuvoje riboja miškų masyvai, kuriuose įstatymai kol kas neleidžia jų statyti, oro uostai, saugomos teritorijos ir infrastruktūros trūkumas, ypač didelio pajėgumo elektros tinklų stoka.

Šalia grakščių vėjo jėgainių reginio egzistuoja ir taip vadinama nematoma jo pusė, kuri taip pat yra be galo svarbi grandis elektros gamybos procese. Kaip užtikrinti, kad vėjo sugeneruota elektros energija nenutrūkstamai tekėtų į elektros pastotę, o iš ten būtų paskirstyta į bendrą tinklą? Tik nepagalvokite, jog vėjo jėgainę galima prijungti prie WI-FI! 

Ištisos elektros kabelių gijos driekiasi po žeme, tarsi savotiškos kraujotakos arterijos, kuriomis srovena gyvybiniai syvai - elektros energijos srautas. Sklandžiai nutiesti specialų elektros kabelį iš jėgainės į techninę pastotę – išskirtinai sudėtingas ir daugialypis procesas.

Vėjo jėgainių projektų kūrėjų svarbiausias rūpestis – kraštovaizdžio ir žmonių gyvenamosios aplinkos darna, todėl požeminės kabelinės trasos įrengimas lieka vienintelė alternatyva, nors gelžbetoniniai stulpai ir oro laidų voratinklis būtų ir pigesnis, ir paprastesnis variantas. Galima tik numanyti, kaip tuomet atrodytų kraštovaizdžio vizualinė tarša!

Pasak INIKTI projektų vystymo skyriaus matininkės Simonos Einorytės, norint nutiesti požeminį elektros kabelį, rangovų laukia ištisa iššūkių virtinė - sudėtingas reljefas, gruntiniai vandenys, natūralios pievos ir ganyklos, pelkėtos vietovės, šaltinynai, paveldo objektai, miškai, vandenviečių bei paviršinių vandens telkinių apsaugos zonos ir juostos, keliai ir geležinkeliai, elektros apsaugos zonos bei kitos specialiosios žemės naudojimo sąlygos.

„Įveikti, pavyzdžiui, valstybinį kelią leidžiama tik statmenai. Tai reiškia, jog pirmiausiai turime įvertinti galimas geriausias kabelio klojimo alternatyvas, nuspręsti, kurį privatų ar valstybinės žemės sklypą pasirinkti, po to - suderinti su savininkais ir tik tada, specialia požemine technika, uždaru būdu įveikti kelio sankasą. Būtent mūsų specialistų prerogatyva yra preliminariai numatyti visą kabelio kelią, o tada perduoti medžiagą techninio projekto parengimui projektuotojams. Suprantama, jog užbaigus požeminius tiesimo darbus, pilnai atstatoma žemės naudmenų, objektų pirminė būklė,“ - teigė Simona Einorytė pridurdama, jog priklausomai nuo įtampos ir grunto struktūros požeminio kabelio gylis kartais gali siekti nuo septyniasdešimt centimetrų iki trijų metrų.

„Netolimoje ateityje mūsų laukia iš ties sudėtingų ir, be jokios abejonės, įdomių projektų iššūkiai, kuomet turėsime nutiesti požeminių elektros energijos arterijų tinklą iš būsimų elektrinių į technines pastotes, kurių prieigose iš tiesų ankšta, gausu vandenviečių zonų, kitų požeminių inžinerinių tinklų bei antropogeninių objektų. Elektrinių teritorijose, jeigu tokių būtų, elektros kabeliai turės būti tiesiami tuneliuose, loviuose, kanaluose, blokuose, galerijose ir estakadomis“,- prognozuoja projektų vystymo skyriaus specialistė. 

INIKTI - vienintelė privataus lietuviško kapitalo įmonė, teikianti išskirtinai visas paslaugas atsinaujinančios energetikos rinkoje - vėjo, saulės, baterijų - pradedant projektų vystymu, statybos generaline ranga, jėgainių montavimu, išmontavimu ir baigiant ilgalaikiu techniniu aptarnavimu bei turto valdymu. Bendrovės techninių komandų patirtis ir profesionalumas leidžia įgyvendinti sudėtingiausius tvarios energetikos projektinius uždavinius ne tik Lietuvos, bet ir užsienio rinkose.