Kauno prekybos, pramonės ir amatų rūmų Tarybos pozicija dėl situacijos Lietuvos darbo rinkoje ir verslo bei darbuotojų poreikių subalansavimo

Kauno prekybos, pramonės ir amatų rūmų Tarybos pozicija dėl situacijos Lietuvos darbo rinkoje ir verslo bei darbuotojų poreikių subalansavimo 

Kauno prekybos, pramonės ir amatų rūmai jungiantys 1000 verslo įmonių bei organizacijų Kauno ir Marijampolės regionuose susiduria su darbo rinkos iššūkiais – kvalifikuotos ir  nekvalifikuotos darbo jėgos trūkumu. 2025 m. Lietuvos darbo rinka tapo įtempta – neužimtų darbo vietų skaičius toliau didėja. Svarbus neigiamas faktorius šalies ekonomikai yra spartesnis darbo užmokesčio augimas nei darbo našumo didėjimas. 2025 m. prognozuojamas 8,6 % darbo užmokesčio augimas. Tačiau pridėtinė vertė, tenkanti vienai faktiškai dirbtai valandai, palyginamosiomis kainomis Lietuvoje sudaro (minus) -0,2 %, kai tuo tarpu kaimyninėje Lenkijoje +4,9 % (EBPO). Tai didina darbo kaštus verslui, mažina įmonių konkurencingumą vietos ir užsienio rinkose, nepatrauklumą plėtrai ir investicijoms.

Atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos XX Vyriausybės programos nuostatas: 

20 straipsnis - Auginsime Lietuvos ekonomiką ir stiprinsime viešųjų finansų sistemą.

22 straipsnis - Vystysime dialogu ir pasitikėjimu grindžiamą verslo aplinką.

443 straipsnis - Būtina didinti tokių institucijų, kaip (...) Lietuvos prekybos, pramonės ir amatų rūmai (...) įtaką formuojant valstybės politiką ir sprendžiant dėl viešųjų reikalų ir joms perleisti dalį savivaldai stiprinti reikalingų kompetencijų.

Siekiant užtikrinti darbo rinkos stabilumą, kuris tampa vienu iš svarbiausių ekonomikos faktorių, siūlome:

1.     Vykdyti tvarią užimtumo ir darbo rinkos politiką, prognozuoti situaciją nacionaliniu bei regioniniu lygmenimis, paremtą realiais atskirų sektorių duomenimis bei darbdavių poreikiais. Vadovaujantis darbo rinkos poreikių analize ir prognozėmis, vykdyti tikslingas, ilgalaikes švietimo, kompetencijų tobulinimo, kvalifikacijos kėlimo ir perkvalifikavimo programas. Sukurti tikslinę darbuotojų perkvalifikavimo sistemą, kurioje valstybė padengtų pagrindinę dalį kaštų, numatant bendrafinansavimą strategiškai svarbioms kvalifikacijoms.

2.     Stiprinti investuotojo ir darbdavio, kaip darbo vietas kuriančio, pridėtinę vertę generuojančio, mokesčius mokančio ir savo gyvenimą verslui skiriančio žmogaus, teigiamą įvaizdį visuomenėje.

3.     Vykdyti mokesčių ir MMA kėlimo sinchronizaciją su produktyvumu, kad konkurencingumas neblogėtų ir nebūtų skatinama šešėlinė darbo rinka.

4.     Sukurti ir įgyvendinti regioninę būsto ir susisiekimo politiką, skirtą darbuotojų mobilumui užtikrinti. Leisti įmonėms taikyti socialinį paketą, apimantį būsto nuomos kompensavimą, jo modernizavimą, sveikatos ir maitinimo paslaugų teikimą bei kelionių į ir iš darbo vietos apmokėjimą. Užtikrinti tinkamą viešojo transporto organizavimą regionuose, siekiant didinti tikslinį darbuotojų mobilumą.

5.     Tvirtinti užsienio valstybių sąrašus, iš kurių galima kviesti darbuotojus. Vykdyti greitesnes ir paprastesnes darbuotojų forminimo procedūras, naikinti perteklinius reikalavimus migracijos tarnyboje. Kurti Lietuvos, kaip patrauklios šalies užsieniečiams dirbti, įvaizdį. Skirti lėšas trečiųjų šalių įdarbintų užsieniečių integracijai.Numatyti šias priemones ilgalaikėje užsienio darbuotojų įdarbinimo politikoje.

6.     Socialinės išmokos visoms socialinėms grupėms turi atitikti šalies ekonomikos poreikius darbo resursams. Išmokos už nedarbą turi būti skiriamos įsidarbinusiems, dirbantiems. Taikyti finansines priemones, skatinančias žmones siekti darbo. Mažinti išmokas, kurios neskatina dirbti. Taikyti principą: valstybės pareiga - pasirūpinti tais, kurie negali pasirūpinti savimi. Įvykdyti ilgalaikę sveikatos ir pensijų reformą, mažinant praradimus dėl ankstyvo pasitraukimo iš darbo rinkos. Skatinti ir gerinti vyresnio amžiaus žmonių užimtumą, suteikiant mokesčių paskatas, sveikatos prevenciją, perkvalifikavimą.

7.     Skatinti ir plėtoti talentų ekosistemą ir tobulinti studijų programas, pritaikant jas šalies darbo rinkos poreikiams. Paklausių specialybių rengimui taikyti finansines paskatas. Peržiūrėti ir performuoti pameistrystės programas pagal realias darbo vietas, skirti stipendijas ir garantuoti darbą sutartimis po programos, taikant reikiamą valstybės paramą.

8.     Tobulinti Užimtumo tarnybos veiklos efektyvumą ir ypač regionuose, užtikrinant grįžtamą ryšį su darbdaviais, mokymo institucijomis. Ruošti ir viešai skelbti veiklos vertinimo ataskaitas. Įtraukti verslo organizacijas į Užimtumo tarnybos veiklos planavimą. Pakeisti Užimtumo tarnybos veiklos principus ir sistemą, taip, kad nedarbo išmokos neskatintų siekių nedirbti. Nedarbo išmokų ir darbo užmokesčio santykis negali būti barjeru darbingiems žmonėms delsti ieškoti darbo.

9.     Iš esmės pagerinti ir skaidrinti Užimtumo tarnybos organizuojamų perkvalifikavimo ir kompetencijų tobulinimo programų atranką ir procesą pagal darbo rinkos poreikius.  Užtikrinti mokymo proceso kokybę per inovatyvias priemones ir mokytojų kvalifikaciją. Kontroliuoti perkvalifikuojamų asmenų įsidarbinimo efektyvumą per realiai tinkamą laikotarpį.

10.  Užimtumo tarnybai sukurti atitinkamą informacijos pasidalinimo sistemą ir tvarką su darbdaviais, informaciją teikiant reguliariais naujienlaiškiais, galimybe naudotis nuasmeninta bedarbių duomenų baze, taip kad  būtų galima atrinkti tinkamus kandidatus įdarbinimui. Siūlome sukurti informacinę sistemą, kurioje prie kiekvieno bedarbio profilio būtų matoma reikiama informacija, kur įdarbinus asmenį, darbdavys galėtų sistemoje pateikti darbo užmokesčio, darbo valandų ir kitą aktualią informaciją. Tokia tvarka leistų atsisakyti popierinių arba skenuotų dokumentų siuntimo el. paštu ir sumažintų administracinę naštą tiek įmonėms, tiek Užimtumo tarnybai.

11.  Taikyti visoms įmonėms subsidijas darbo vietoms kurti ir bedarbiams įdarbinti. Panaikinti diskriminuojančius kriterijus pagal: įmonės darbuotojų skaičių, jų kaitą, dalyvavimą programose pirmumą, minimalaus darbo užmokesčio taikymą. Pastoviai tobulinti skatinimo ir subsidijavimo mechanizmus, pagal darbo rinkos pokyčius regionuose ir jų specifiką.

Kauno prekybos, pramonės ir amatų rūmų prezidentas

Zigmantas Dargevičius