Kauno startuolių bendruomenė – investicijos į mokslinius tyrimus ir antreprenerystę

2024-ieji Kauno startuolių ekosistemoje įnešė pokyčių – nuo augančio mažų įmonių skaičiaus Vidurio ir Vakarų Lietuvos regione, iki stiprėjančio įmonių tarptautiškumo bei išsiplėtusio mokslo ir verslo bendradarbiavimo. Augo tiek įmonių investicijos į mokslinius tyrimus ir eksperimentinę plėtrą (MTEP), tiek realūs rezultatai – daugiau įdarbintų mokslininkų, nauji projektai dirbtinio intelekto, dvigubos paskirties ir medicinos technologijų srityse.  

MTEP investicijos dvigubėjo, augo mokslo paslaugų poreikis 

Tech-Park Kaunas duomenys rodo, kad pernai čia veikiančiose startuoliuose ir įmonėsedirbo 151 mokslininkas – tai 7,1 proc. daugiau nei užpernai. Bendrai darbuotojų skaičius augo daugiau nei 5 proc., kas parodo kad įmonės aktyviai investuoja į žinias ir kuria sprendimus, reikalaujančius aukštos kompetencijos. 

„2024-ieji išsiskyrė dvigubai išaugusiomis investicijomis į MTEP lyginant ne tik su Lietuva, bet ir Europos sąjungos vidurkiu – tai 24,3 karto daugiau nei Lietuvos ir 6,8 karto daugiau nei ES verslo sektoriaus vidurkiai. Šį šuolį lėmė ES bei nacionalinės inovacijų paramos iniciatyvos, tokios kaip „Inostartas“, „Inočekiai“, „Inopažanga“, „Inobranda“. Mūsų įmonės investavo į dirbtinio intelekto, gynybos, dvigubos paskirties ir medicinos technologijų projektus – šie sektoriai tapo vienais svarbiausių“, – akcentuoja Tech-Park Kaunas direktorius Paulius Nezabitauskas. 

Partnerystė su didžiosiomis įmonėmis 

Globalioje inovacijų rinkoje jau kurį laiką stebima tendencija – investuotojai ieško ne trumpalaikio pelno, bet realios, pamatuojamos vertės. Ši dinamika jaučiama ir Kaune, kur vietinės komandos vis dažniau renkasi tvarių sprendimų kelią, orientuotą į poveikį. Praktinis technologijų pritaikomumas ir ilgalaikio poveikio perspektyva tampa esminiais vertinimo kriterijais. 

„Kaunas išlaiko sveikatos technologijų miesto titulą. Pastebime vis stiprėjantį inovacijų taikymą prevencinėje sveikos gyvensenos, sveikatos priežiūros sistemų sektoriuose. Integruojami dirbtinio intelekto sprendimai ir nebėra tik bandymai – DI tampa įrankiu kurti, analizuoti, automatizuoti“, – sako Tech-Park Kaunas inovacijų ir verslumo departamento direktorė Jurgita Šarkienė. 

Startuolių gebėjimas reaguoti į pokyčius, išlikti lankstiems ir greitiems tampa esminiu pranašumu, kai sprendžiami bendri iššūkiai kartu su didžiosiomis įmonėmis ar viešuoju sektoriumi. „Partnerystės su didelėmis organizacijomis, korporacijomis ar ligoninėmis leidžia testuoti sprendimus realiose aplinkose, greičiau įvertinti jų efektyvumą ir siekti pritaikomumo. Tokios kompanijos kaip biotechnologijų įmonė „Nando“, skaitmeninių sprendimų kompanija „NFQ“ bei „Ignitis grupė“ bendrovė mezga ryšiu su startuolių komandomis ir kviečia vystyti bendras inovacijas“, – pastebi J. Šarkienė. 

Tarpdisciplininis bendradarbiavimas tampa inovacijų varikliu 

Pasak Tech-Park Kaunas veiklos organizavimo departamento vadovės Vaivos Kelmelytės, būtent tarpdisciplininis bendradarbiavimas išryškėjo parko inicijuojamose programose bei tarptautinėse partnerystėse. Pasak jos, inovatyviausi projektai gimsta ten, kur susikerta technologijos, humanitariniai mokslai, dizainas ir verslo strategija: „Tokia praktika kuria realų potencialą generuoti pritaikomus sprendimus globaliems iššūkiams. Itin daug dėmesio skiriame dvigubos paskirties technologijoms – tai inovacijos, kurių taikymas aktualus tiek civiliniame, tiek gynybos sektoriuje.“  

Vienas tokių pavyzdžių – hakatonas „Ugninis skydas“, kurį Tech-Park Kaunas organizavo kartu su Lietuvos šaulių sąjunga. Iniciatyva subūrė kūrėjus, vystančius bepiločių orlaivių, kibernetinio saugumo ir duomenų analitikos sprendimus.  

„Programų ir projektų įvairovė padeda praplėsti antreprenerystės ekspertų, mentorių tinklą, atrasti naujas bendradarbiavimų, rinkų plėtros galimybes. Praktiniai mokymai, dirbtuvės neatsiejama to dalis. Įvairialypė ekosistemą, kurioje susitinka skirtingos kompetencijos ir patirtys, suteikia galimybę pažvelgti į sudėtingas problemas iš kelių sektorių perspektyvų vienu metu“, – akcentuoja Tech-Park Kaunas veiklos organizavimo departamento vadovė. 

Dėmesys moterų antreprenerystės įgūdžiams stiprinti 

Inovacijų ekspertai vis dažniau pabrėžia, kad tvari ekosistemos plėtra neįmanoma be socialinės įtraukties, lyčių lygybės ir tvaraus poveikio aplinkai. Šiandien ypač aktualus tampa ukrainiečių karo pabėgėlių, ypač moterų, įgalinimas. Tokios tarptautinės iniciatyvos kaip „atTRACTION“ ar „BSI_4Women“ atveria migrantėms ne tik verslumo pažinimo galimybes, bet ir padeda rasti vietą vietos bendruomenėje, kurti prasmingas veiklas bei ilgam įsitvirtinti Kaune. 

„Integracija apima ne tik socialinės gerovės siekį. Tinkamoje aplinkoje tai yra ir inovacijų katalizatorius. 2024-aisiais pradėjome naujas iniciatyvas, skirtas moterims pabėgėlėms iš Ukrainos. Surengėme antreprenerystės galimybių muges Kaune ir Vilniuje bei pradėjome specialią moterims pabėgėlėms skirtą verslo vystymo ir inkubavimo programą „BSI_4Women“. Dalyvės aktyviai įsitraukė į bendruomenę, pajuto jos palaikymą, formuojamą saugią aplinką kurti, pradėti savo verslus. Čia vystomos idėjos ir praktikos rodo, kad būtent vertybinis pamatas, kultūrinė įvairovė bei globalus mąstymas tampa naujos kartos inovacijų varikliais“, – teigia Tech-Park Kaunas kokybės vadovė Živilė Paužaitė, koordinuojanti tvarumo iniciatyvas. Pasak jos, atnaujinta Tech-Park Kaunas vertybių sistema, papildyta kūrybiškumo, sąžiningumo, pagarbos, įsipareigojimo ir bendradarbiavimo principais, šiandien tampa neatsiejama tvaraus verslų augimo dalimi. 

Inovacijų ekosistemos ekspertai pažymi, kad proveržis gimsta ten, kur startuolių bendruomenė ne tik veikia aktyviai, bet ir sąmoningai puoselėja įtrauktį, vertybėmis grįstą bendradarbiavimą bei gebėjimą sutelkti skirtingas patirtis bendram tikslui. Kaunas, nuosekliai stiprindamas savo inovacijų infrastruktūrą, jungdamas mokslą ir verslą bei skatindamas tarpdisciplininius sprendimus, vis labiau įtvirtina savo pozicijas kaip vienas ambicingiausių inovacijų centrų Baltijos jūros regione.