Keliautojas O. Gasanovas: užsienyje ne kartą esu apsinuodijęs paprasčiausiu vandeniu, jo kokybe visiškai pasitikiu tik savo namuose Vilniuje

Vienas žinomiausių šalies keliautojų bei kelionių laidų vedėjų Orijus Gasanovas sako turintis nemalonios patirties vartojant vandenį iš krano užsienio šalyse. Jis pasakoja, kad ne kartą tiek jis pats, tiek bendrakeleiviai dėl kelių vandens gurkšnių susidūrė su rimtomis sveikatos problemomis. Daugelyje lietuvių pamėgtų egzotiškų atostogų krypčių gerti vandenį iš krano – nesaugu. 

„Aš visur bijau gerti vandenį – drąsiai geriu tik savo namuose Lietuvoje, Vilniuje. Čia visi kalba, kad mūsų vanduo geras ir saugus. Užsienyje ne tik kavinėse, bet apskritai niekur nepasitikiu vietiniu vandeniu – keletą kartų stipriai apsinuodijau ir nuo tada turiu tarsi fobiją – visada perku vandenį buteliukuose. Tad tikrai esu labai atsargus dėl vandens. Ir visai normaliose šalyse būna nejauku, net dantis valytis vietiniu vandeniu man nedrąsu“, – kategoriškas O. Gasanovas.

Vanduo egzotiniuose kraštuose – tabu

Kalbėdamas apie rizikingiausias šalis gerti vietinį vandenį keliautojas visų pirma išskiria egzotiškus ir mūsų šalies turistų pamėgtus kraštus.

„Šalis, su kuria sieju blogiausią patirtį, turbūt yra Egiptas – tiek aš, tiek mano kolegos ten kelis kartus tikrai stipriai apsinuodijome. Taip pat tai yra nutikę Indijoje, Nepale, Indonezijoje. Čia nutiko rimtesnės, vadinkime, „vandens traumos“, – pasakoja O. Gasanovas.

Keliautojas pastebi, kad su vandenyje esančiomis bakterijomis neretai galima susidurti ir tiesiogiai jo negeriant, o valgant nepakankamai apdorotą vietinį maistą, plautus vaisius ar daržoves.

„Žmonės dažnai neklauso, kai jiems duodu patarimų keliaujant į egzotiškesnes šalis. Vienas svarbiausių – vengti vaisių ir daržovių, jeigu pats jų neplovei. Nes dažnai būtent jos būna apsinuodijimo priežastis. Užsienyje tai labai dažna problema“, – perspėja pašnekovas.

Kur vandenį iš krano gerti galima, o kur teks pirkti

Planuojant kelionę į užsienį visada svarbu pasidomėti, ar svečioje šalyje galima saugiai gerti vandenį iš krano. Ypač tai aktualu šiltuose kraštuose, kur vandens kokybė ne visada atitinka mums įprastus standartus, sako didžiausios šalies vandentvarkos bendrovės „Vilniaus vandenys“ Gamybos tarnybos vadovas Viktoras Matonis.

Lietuvių pamėgtose egzotinėse šalyse – Egipte, Turkijoje, Tailande ar Balyje – rekomenduojama atsisakyti vandens iš čiaupo. Net jei vietos gyventojai jį vartoja, turistų organizmai dažnai nebūna prisitaikę prie vandenyje esančių bakterijų ir sureaguoja jautriai. Dėl to verčiau rinktis buteliuose parduodamą vandenį, taip pat nepamiršti atsargumo ir valantis dantis, plaunant maisto produktus.

Situacija kiek kitokia Europoje. Pagal 2020 m. ES Direktyvą dėl geriamojo vandens kokybės, visos ES valstybės narės privalo užtikrinti, kad jų tiekiamas geriamasis vanduo atitiktų griežtus mikrobiologinius, cheminius ir organoleptinius parametrus siekiant apsaugoti žmonių sveikatą. Vandens tyrimų bendrovė „Olympian Water Testing“ skelbia, kad Italijoje, Ispanijoje ir Graikijoje vandens iš čiaupo kokybė atitinka ES reikalavimus, tad jį gerti galima. 

Visgi kai kuriuose kurortuose, ypač senesnėse gyvenvietėse, vanduo gali būti ne itin skanus dėl mineralinių medžiagų kiekio ar vamzdynų būklės. Tokiais atvejais žmonės dažnai renkasi fasuotą vandenį ne dėl sveikatos, o dėl skonio.

„Daugelyje šalių geriamasis vanduo ruošiamas iš paviršinių vandens telkinių – upių, ežerų, tvenkinių. Dėl šios priežasties į vandenį dedama daugiau chloro, kad sunaikintų bakterijas. Dėl chloro kvapo tokį vandenį gerti nemalonu, tačiau saugu. Tuo metu Lietuvoje ir ypač Vilniuje vanduo tiekiamas iš giluminių gręžinių, esančių net 40–345 metrų gylyje. Toks vanduo yra natūraliai apsaugotas nuo paviršinių taršos šaltinių, pasižymi išskirtiniu tyrumu. Be to, šis vanduo praturtintas natūraliais mineralais, pavyzdžiui, kalciu ir magniu, todėl yra ne tik saugus, bet ir naudingas sveikatai“, – dėsto V. Matonis.

Žemės sluoksniai virš požeminių vandens telkinių veikia kaip natūralus filtras ir apsauginis barjeras, per kurį tarša nepasiekia vandeningųjų sluoksnių, iš kurių tiekiamas Vilniaus geriamasis vanduo. Tai – natūralus Vilniaus vandens apsaugos mechanizmas.

„Vilniaus vandenų“ Gamybos tarnybos vadovas taip pat pastebi, kad Vilniuje vienodai saugu vandenį gerti tiek namuose, tiek kavinėse, tiek iš viešų miesto vandens gertuvių, nes visur jis atkeliauja iš tų pačių saugių gręžinių.

Apie „Vilniaus vandenis“

„Vilniaus vandenys“ tiekia geriamąjį vandenį ir tvarko nuotekas daugiau nei 600 tūkst. gyventojų Vilniuje bei Vilniaus, Švenčionių ir Šalčininkų rajonuose. Bendrovės akcininkai yra Vilniaus miesto (88,97 proc.), Vilniaus (4,50 proc.), Švenčionių (4,62 proc.) ir Šalčininkų (1,91 proc.) rajonų savivaldybės. Per parą gyventojams patiekiama 99 tūkst. kub. metrų geriamojo vandens – tai yra maždaug ketvirtadalis viso Lietuvoje išgaunamo ir suvartojamo geriamojo vandens ir išvaloma 116 tūkst. kubinių metrų nuotekų, kas sudaro beveik trečdalį visos šalies nuotekų.