Spaudos centras
Spaudos centras
Komentaro autorius Arnas Skominas, advokatas, „EY Law“ darbo grupės vadovas
Vilnius yra didžiausias miestas Baltijos šalyse – 607 tūkst. gyventojų. Reikia pripažinti, kad aplenkti Rygą (592 tūkst. gyventojų) padėjo gyventi ir dirbti į Lietuvos sostinę pritraukiami užsieniečiai. Įdarbindamos trečiųjų šalių piliečius auga vis daugiau įmonių. Tačiau tuo pat metu Lietuvos teismų praktiką ima pildyti atvejai, kai konstatuojami užsieniečių įdarbinimo tvarkos pažeidimai. Sankcijos įmonei gali sujaukti ilgalaikę verslo plėtros strategiją.
Transportas ir logistika, statybos, apdirbamoji gamyba, IT paslaugos – sektoriai, kur įmonėse Lietuvoje dirba daugiausia piliečių iš trečiųjų šalių. Galimybė įdarbinti užsieniečius šioms įmonėms yra svarbi jų konkurencingumo sąlyga. Pernai verslas išnaudojo beveik 38 tūkst. iš daugiau kaip 40 tūkst. kvotų naujiems leidimams laikinai gyventi Lietuvoje darbo pagrindu. Iš viso darbo pagrindu išduotų leidimų laikinai gyventi skaičius šiemet viršija per 100 tūkst., nes dalis leidimų išduota ankstesniais metais ir tebegalioja. Akivaizdu, kad darbuotojų imigracija yra viena iš išeičių, kurias įmonės renkasi šiandien, spręsdamos darbo jėgos trūkumo problemą.
Vyksta patikrinimai, nustatoma pažeidimų
Kita vertus, Vidaus reikalų ministerija griežtina administracines priemones ir užsieniečių kontrolę. Įmones ir užsieniečius tikrina Migracijos departamentas, Valstybės sienos apsaugos tarnyba, kartu su policija ir Valstybine darbo inspekcija (VDI). Įvairūs pažeidimai pernai skaičiuoti dešimtimis.
Vieną iš tvarkos pažeidimų sukelia trečiųjų šalių darbuotojų migracija tarp vietos įmonių. Natūralu, kad darbuotojai jau turėdami leidimus dirbti ir gyventi Lietuvoje, ilgainiui pradeda domėtis ir ieškoti, kur ir kaip galima užsidirbti daugiau. Įmonės irgi dėl jų konkuruoja.
Matydama, kad darbuotojas turi leidimą laikinai gyventi Lietuvoje, darbdavio įmonė gali bandyti jį ar ją pritraukti pas save. Didesnis atlyginimas ar geresnės darbo sąlygos dažnai nusveria darbuotojo sprendimą. Tačiau vien tarpusavio susitarimo į įprasto darbo santykių įteisinimo šiuo atveju nepakanka. Apie tai ne viena įmonė šiemet sužinojo po VDI patikrinimų. Pasitaikė atvejų, kai inspekcija nustatė, kad užsieniečiui keičiant darbdavį nebuvo gautas Migracijos departamento sprendimas dėl leidimo pakeisti darbdavį. Gauti Migracijos departamento leidimą pakeisti darbdavį būtina, jeigu nuo pirmą kartą išduoto leidimo laikinai gyventi išdavimo nėra praėję 12 mėnesių ir užsienietis pageidauja dirbti kitur.
Nežinojimas nepateisinamas – gresia skaudžios sankcijos
Už minėtą pažeidimą yra taikoma bauda (200–400 eurų). Kelis šimtus darbuotojų turinčiai įmonei ši suma nėra itin reikšminga. Tačiau nepalyginamai reikšmingesnė yra kita sankcija – draudimas vienerius metus įdarbinti užsieniečius.
Įsivaizduokite, jūsų verslas auga, užsakymų gausėja, nuolat samdote darbuotojus ir randate jų net užsienyje, o staiga – pranešimas apie sankcijas, reiškiantis, kad turėsite keisti darbuotojų samdos ir įdarbinimo modelius. Galbūt negalėsite pratęsti ar sudaryti naujų darbo sutarčių su esamais darbuotojais, kai jos pasibaigs. Skamba kaip verslo išlikimo klausimas, ar ne?
Savo ruožtu, Lietuvos Respublikos vyriausiojo administracinio teismo praktika ir pastarieji teisės aktų pakeitimai, susiję su užsieniečių įdarbinimu pažymi, kad nežinojimas įmonių neatleidžia nuo atsakomybės, numatytos Lietuvos Respublikos įstatymuose. Nežinojimo ar užmaršumo kaina verslui – metai be naujų tiek paprastos, tiek aukštos profesinės kvalifikacijos darbuotojų iš užsienio.
Kad šio pobūdžio pažeidimų būtų galima išvengti, apie reikalavimą iš Migracijos departamento gauti pritarimą keisti darbdavį, turėtų žinoti tiek patys darbuotojai, tiek darbdavių organizacijos. Tačiau išlaikyti budrumą, pasirodo, nėra lengva, kai kasdienis informacijos srautas milžiniškas. Praktika rodo, kad jame gali ištirpti VDI priminimas, jog trečiųjų šalių piliečiai, turintys leidimą laikinai gyventi darbo pagrindu, gali dirbti tik pas tą darbdavį, kuris tarpininkavo išduodant leidimą, ir atlikti tik tą darbo funkciją, dėl kurios buvo sutarta leidimo išdavimo metu. Norint keisti darbdavį ar darbo funkciją, privaloma kreiptis į Migracijos departamentą ir gauti atitinkamą leidimą. Šių reikalavimų nepaisymo VDI netoleruoja ir laiko užsieniečių įdarbinimo tvarkos pažeidimu.
Gerovės valstybė rūpi ir užsieniečiams
Įvairios ministerijos ir joms pavaldžios institucijos Lietuvoje yra užsibrėžusios ilgalaikį tikslą – nuosekliai tobulinti teisinį reglamentavimą, kad valstybėje būtų dar efektyviau reguliuojamos užsieniečių įdarbinimo ir apsigyvenimo Lietuvoje procedūros. Nuo to priklauso šalies įmonių ir visos ekonomikos konkurencingumas.
Prognozuojama, kad Lietuva artimiausiais metais gali tapti ne tik užsieniečių tranzito, bet ir tikslo valstybe – užsieniečiai čia ieškos dar daugiau galimybių likti gyventi ir dirbti.
Juolab, kad Vilniaus vadovai džiaugiasi ne tik didžiausio, bet ir turtingiausio Baltijos šalių miesto titulu. „Eurostat“ duomenimis, Vilniaus savivaldybėje bendrasis vidaus produktas (BVP), vienam gyventojui penkiais procentiniais punktais viršija Europos Sąjungos (ES) vidurkį, kai Rygos ir Talino – vis dar atsilieka.