Kinijos ir Lietuvos santykių praeitis, dabartis ir ateitis

Teksto autorė - Kinijos Liaudies Respublikos misijos Europos Sąjungoje patarėja Fang Mei

Kinijos užsienio reikalų ministerijoje Pekine, kaip ir su visomis šalimis, užmezgusiomis diplomatinius santykius su Kinija, dirba diplomatai atsakingi už dvišalius Kinijos ir Lietuvos santykius. Kinijos užsienio reikalų ministerijoje taip pat yra diplomatų, studijavusių lietuvių kalbą. Šie konkretūs pavyzdžiai rodo, kad Kinija laikosi visų šalių lygybės principo, nepriklausomai nuo jų dydžio, galybės ar ekonominio išsivystymo. Ji primygtinai siekia plėtoti draugystę ir bendradarbiavimą su visomis šalimis remdamasi penkiais „taikaus sambūvio“ principais. Tad kodėl dabar Kinijos ir Lietuvos santykiuose kyla sunkumų? Norėčiau išreikšti savo požiūrį į Kinijos ir Lietuvos santykių praeitį, dabartį ir ateitį.

1991 m. rugsėjo 14 d. Kinija ir Lietuva oficialiai užmezgė diplomatinius santykius. Būdama nuolatinė JT Saugumo Tarybos narė Kinija buvo viena pirmųjų šalių, užmezgusių diplomatinius santykius su Lietuva po oficialaus Lietuvos nepriklausomybės paskelbimo, ir Lietuvai suteikė stiprią politinę paramą. Nuo tada Kinijos ir Lietuvos santykiuose atsivėrė naujas skyrius. Mes šiltai priėmėme ne vieną Lietuvos prezidentą, ministrą pirmininką ir užsienio reikalų ministrą atvykusius į Kiniją, o Lietuvos draugų svetingumas irgi paliko gilų įspūdį atvykstančioms Kinijos delegacijoms. Tiesą sakant, Kinijos ir Lietuvos tautų draugystė siekia ir daug senesnius laikus. Harbine, garsiame Kinijos šiaurės rytų mieste gyveno lietuvių, kurie kartu su Harbino gyventojais kūrė ir prižiūrėjo šį gražų miestą, palikdami daug jaudinančių istorijų. Plačiai žinoma, kad vietinių mėgiama „raudonoji dešra“, kuri Kinijoje populiari jau daugiau nei 100 metų, yra kilusi iš Lietuvos.

Vis dažniau vykstant abiejų šalių mainams, Lietuvos žmonės pamėgo turtingą kinų civilizacijos kultūrą, o Kinijos žmonės vis daugiau sužino apie šlovingą istoriją turinčią Lietuvą ir ja domisi. Abi šalys įgyvendino daugybę abipusių mainų bei veiklų. Prieš 8 metus, Kinijos nacionalinis dailės muziejus eksponavo Lietuvos nacionalinio dailės muziejaus meno kolekcijas, o Kinijos menininkai Klaipėdoje surengė parodą „Kas aš? 798 įspūdžiai“. Šie pavyzdžiai puikiai atspindi abipusį mokymąsi ir bendrą abiejų šalių kultūrinį klestėjimą.

Deja, ilgametei Kinijos ir Lietuvos draugystei buvo pakenkta. 2021 m. „Taivano nepriklausomybės“ atkakliai siekianti Taivano valdžia Vilniuje atidarė Taivano vardu pavadintą atstovybę, kuri iki šiol yra vienintelė Europoje. Tai lėmė sudėtingus Kinijos ir Lietuvos santykius. Daugeliui gali kilti klausimai - dėl ko čia pykti, Taivanas tik atidarė atstovybę Lietuvoje? Panašias įstaigas turi daugelis šalių. Ar Kinija sąmoningai engia Lietuvą? Ar reaguoja perdėtai? Žinoma, ne! Tereikia šiek tiek žinoti Kinijos istoriją ir Taivano klausimo ištakas, ir tuoj pat suprastume, kaip tai giliai veikia kinų tautos jausmus.

Taivanas yra neatsiejama Kinijos teritorijos dalis - tai rodo istorija ir tikrovė. 1943 m. gruodį Kinijos, JAV ir Didžiosios Britanijos vyriausybės paskelbė Kairo deklaraciją, kurioje skelbiama, kad trijų šalių tikslas – Japonijos iš Kinijos pavogtų teritorijų, tokių kaip šiaurės rytų regionas, Taivanas ir Penghu salos, grąžinimas Kinijai. O Potsdamo deklaracijoje, kurią pasirašė Kinija, JAV ir Didžioji Britanija ir prie kurios 1945 m. liepą prisijungė SSRS, dar kartą patvirtinta, kad „Kairo deklaracijos sąlygos bus įgyvendintos“. 1971 m. spalio mėn. 26-oji JT Generalinė Asamblėja priėmė rezoliuciją 2758, kuria nusprendžiama atstatyti visas Kinijos Liaudies Respublikos teises ir pripažinti jos vyriausybės atstovus kaip vienintelius teisėtus Kinijos atstovus Jungtinėse Tautose, ir nedelsiant pašalinti Chiang Kai-shek atstovus, kurie neteisėtai užėmė vietą Jungtinėse Tautose ir visose susijusiose organizacijose. Šioje rezoliucijoje ne tik visapusiškai politiniu, teisiniu ir procedūriniu būdu sprendžiamas Kinijos atstovavimo Jungtinėse Tautose klausimas (įskaitant Taivaną), bet taip pat paaiškinama, kad Jungtinėse Tautose yra tik viena vieta Kinijai ir paneigiami „dviejų Kinijų“ arba „vienos Kinijo, vieno Taivano“ scenarijai. Lietuvių tauta taip pat saugo savo suverenitetą ir teritorinį vientisumą, todėl tikiu, kad pritariate Kinijos žmonių patriotiniams jausmams ginant tėvynės vienybę.

Ilgą laiką, prisidengdamos ekonominiu ir prekybiniu bendradarbiavimu bei kultūriniais mainais, separatistinės „Taivano nepriklausomybės“ jėgos siekė užmegzti oficialius ryšius su įvairiomis šalimis ir net bandė palaužti „Kinijos Taivano provincijos“ pavadinimą, kad tarptautinėje arenoje atvirai sukurtų „vieną Kiniją, vieną Taivaną“. Tuščiažodžiaudami ir išniekindami „vienos Kinijos“ principą, jie siekė politinio tikslo - atskirti Taivaną nuo Kinijos. Be to, dėl išorinių jėgų paramos „Taivano nepriklausomybės“ veiklai, Kinija taip iki šiol ir nepasiekė susivienijimo. Todėl šis klausimas yra Kinijos pagrindinių interesų šerdis. „Vienos Kinijos“ principas yra politinis pagrindas Kinijos santykiams su visomis šalimis ir taip pat yra rimtas pažadas, kurį davė Lietuva užmegzdama diplominius santykius su Kinija. Atsižvelgiant į tai, kad šis pažadas sulaužytas, mes turime reaguoti. Tikimės, kad tai atkreips Lietuvos draugų dėmesį.

Teigiama, kad po 2021 m. santykių paaštrėjimo Kinija taiko prekybos apribojimus Lietuvai. Iš tiesų Kinija visuomet laikosi Pasaulio prekybos organizacijos taisyklių, niekada nediskriminuodama jokios šalies ar įmonės. Tačiau dvišalis ekonominis ir prekybinis bendradarbiavimas neatsiejamas nuo tvirto politinio pagrindo ir visuomenės palankumo. Leidimas „Taivano nepriklausomybės“ šalininkams naudotis Lietuva kaip platforma veiklai neišvengiamai paveikia Kinijos įmonių norą bendradarbiauti. Ankstesnės Lietuvos vyriausybės klaidingi veiksmai Taivano klausimu rimtai įžeidė Kinijos žmonių jausmus, todėl daugelis Kinijos įmonių savarankiškai peržiūrėjo savo veiklą Lietuvoje. Tai yra natūrali rinkos reakcija, o ne vadinamieji „ekonominiai apribojimai“.

Taip pat teigiama, kad Kinija rėmė Rusiją Ukrainos krizėje. Tai neatitinka tikrovės. Kinija yra tiek Rusijos, tiek Ukrainos draugė ir neparėmė nė vienos pusės. Nesėdėjome rankų sudėję, nepylėme žibalo į ugnį ir nesiekėme naudos sau. Priešingai, Kinija skatino derybas, ir aiškiai iškėlė keturias esmines gaires: visų šalių suverenitetas ir teritorinis vientisumas privalo būti gerbiami; Jungtinių Tautų chartijos tikslų ir principų turi būti laikomasi; visų šalių teisėti saugumo interesai privalo būti įvertinti; visos pastangos, siekiant taikiai spręsti krizę, privalo būti remiamos. Šioms idėjoms plačiai pritaria ir tarptautinė bendruomenė. Teiginiai apie tai, kad Kinija remia Rusijos gynybos pramonę, yra visiškai melaginga informacija, kurios tikslas – nukreipti dėmesį ir apkaltinti Kiniją. Kinija visada griežtai laikosi principo neteikti ginklų konfliktuojančioms šalims ir griežtai kontroliuoja dvejopo naudojimo prekes. Net civilinės paskirties dronams yra taikomos pačios griežčiausios eksporto kontrolės priemonės. Tad kaip galima teigti, kad Kinija remia Rusijos karinę pramonę?

„Taika“ giliai įrašyta į tūkstančius metų besiformavusį kinų tautos genetinį kodą. Per daugiau nei 70 metų „harmonijos svarbos“ idėja išliko pagrindine Kinijos diplomatijos taisykle, įkūnijama per penkis „taikaus sambūvio“ principus. Nuo pat Kinijos ir Lietuvos diplomatinių santykių užmezgimo abi šalys puikiai bendradarbiavo ir neturėjo esminių interesų konfliktų. Tad nėra jokios priežasties Kinijai ir Lietuvai pereiti iš abiem pusėms naudingo bendradarbiavimo į priešišką, nenaudingą konfrontaciją, kurią lemia išorinės provokacijos ar neracionalios emocijos.

Nors ir turime skirtumų kai kuriais klausimais, konfrontacija ir izoliacija sukels tik dar daugiau nesusipratimų ir klaidingų sprendimų. Neprarandame pasitikėjimo Kinijos ir Lietuvos santykiais ir nuoširdžiai tikimės, kad jie vėl sugrįš į įprastas vėžes. Dialogo durys visada atviros, o Kinija yra pasirengusi stiprinti bendravimą ir mainus su Lietuva pagarbos ir bendro požiūrio pagrindu bei ieškoti būdų įveikti dabartinę situaciją gerbiant „vienos Kinijos“ principą. Tikiu, kad tai yra bendras abiejų šalių tautų siekis, atitinka esminius bei ilgalaikius Lietuvos interesus. Remiantis lietuvišku posakiu, po lietaus ir vėl spindi saulė.