Klaipėdoje praūžė „Europos tyrėjų naktis“: mokslą atrado tūkstantis smalsuolių
Saldainius dalijantys robotai, kaniterapeutai su šunimis ir įspūdingi chemijos pasirodymai – rugsėjo 25-osios vakarą Klaipėdos universiteto (KU) miestelyje mokslas stebino, įtraukė ir kvietė eksperimentuoti. Čia vykusi „Europos tyrėjų naktis 2026“ subūrė apie tūkstantį smalsuolių, kuriems pasiūlyta daugiau nei 30 skirtingų veiklų. Visuomenei skirtame renginyje atradimų netrūko nei patiems mažiausiems, nei suaugusiesiems.
Šių metų renginio šūkis „Šviesu, kai žinai“ kvietė pažvelgti į mokslą kitaip: ne tik klausytis ar stebėti, bet ir patiems išbandyti ir klausti. Skirtingų KU padalinių veiklos universiteto miestelį vienam vakarui pavertė erdve, kurioje susitiko eksperimentai, kūryba, technologijos ir pramogos visai šeimai.
„Klaipėdos universitetas, kaip Europos tyrėjų nakties koordinatorius Lietuvoje, jungia didžiuosius Lietuvos universitetus, Mokslo salą ir regioninius STEAM centrus. Ši iniciatyva – tai galimybė universitetams veikti kartu ir parodyti visuomenei, kad mokslas kuriamas ne tik laboratorijose – jo vertė atsiskleidžia tuomet, kai žinios pasiekia žmones, mokyklas, miestus ir regionus“, – pabrėžia universiteto rektorius prof. dr. Artūras Razbadauskas.
Nuo švytinčių eksperimentų iki robotų pasirodymų
Kaip pasigaminti lavos lempą? Kodėl švyti burbulinė arbata? Ką gali robotinė ranka? Atsakymų į šiuos klausimus lankytojai ieškojo praktiškai – tyrinėdami, kurdami ir išbandydami skirtingas veiklas.
Technologijas pažinti kvietė ir robotai – dalindami saldainius bei obuolius. Lankytojai susipažino su studentų sukurtais robotais, robotinėmis sistemomis ir jų pritaikymu pramonėje. Renginyje pasirodė trys skirtingi robotai.
Kitos veiklos kvietė aiškintis, kaip vėjo, saulės ir judėjimo energiją galima paversti elektra. Praktinių eksperimentų metu lankytojai susipažino su vandenilio kuro elementais, tvarių technologijų principais ir kasdien naudojamų medžiagų savybėmis.
Mokslui svarbus dialogas
„Mokslo komunikacija nėra vien gebėjimas paprastai papasakoti, ką tyrėjai veikia laboratorijose ar universitetuose. Ne mažiau svarbu kurti dialogą – išgirsti, kokie klausimai rūpi žmonėms, paaiškinti, kaip gimsta mokslinės žinios, ir parodyti, kur jos susitinka su mūsų kasdienybe. Tyrėjų naktis tam sukuria labai natūralią erdvę: čia galima ne tik pamatyti mokslą, bet ir tiesiogiai kalbėtis su jį kuriančiais žmonėmis“, – sako iniciatyvos koordinatorė prof. dr. Aelita Bredelytė.
Renginyje netrūko galimybių geriau pažinti ir save. Lankytojai susitiko su kaniterapeutais ir jų šunimis, susipažino su sveikatos ugdymo inovacijomis. Interaktyvi „Anatomage“ sistema leido trimatėje erdvėje tyrinėti žmogaus kūną, atskirus organus bei anatomines struktūras. Dalyviai taip pat galėjo atlikti kūno sudėties analizę, išbandyti specialius judesio simuliatorius ir fizines užduotis.
Ryškiausiais vakaro akcentais tapo cheminių elementų šou. Šviesa, spalvos ir netikėtos cheminės reakcijos kvietė žiūrovus į paslaptingą mokslo pasaką, kurioje įprastos formulės virto gyvai matomais eksperimentais.
Klaipėdos universitetas telkia mokslo bendruomenę visoje Lietuvoje
Klaipėdoje vykęs renginys – dalis Europos tyrėjų nakties, didžiausios Europoje bendradarbiavimu grįstos mokslo populiarinimo iniciatyvos. Ji kviečia visuomenę susitikti su tyrėjais, iš arčiau pažinti jų darbą ir atrasti mokslo reikšmę kasdieniame gyvenime.
Šis ryšys bus stiprinamas ir pasibaigus renginiui. Klaipėdos universiteto koordinuojamame projekte „CITIES-IN-STEAM“ numatyta iniciatyva „Tyrėjai mokyklose“ bei Mokslo komunikacijos akademija, kurios padės tęsti mokslininkų, mokytojų, mokinių ir visuomenės dialogą. Projekto veiklos skirtos ne tik pažinimo džiaugsmui – jos taip pat kviečia suprasti, kaip mokslas prisideda prie klimato neutralumo ir išmanių, tvarių miestų kūrimo.
Projektas „CITIES-IN-STEAM“ finansuojamas Europos Sąjungos programos „Europos horizontas“ Marie Skłodowska-Curie veiksmų priemonės „MSCA and Citizens“ lėšomis. Straipsnyje išsakomos autorių nuomonės ir požiūriai nebūtinai sutampa su Europos Sąjungos ar finansavimą skyrusios institucijos pozicija. Nei Europos Sąjunga, nei finansavimą skyrusi institucija už juos neatsako.
