Klaipėdos universitete – gastronomijos istorijos tyrimus Lietuvoje į naują etapą pastūmėjusi konferencija

Lapkričio 7 d. Klaipėdos universitete įvyko intriguojančiai stalo kultūros temai skirta mokslininkų konferencija. Joje aptarti naujausi Lietuvoje ir Europoje vykdomi tyrimai, skirti maisto ištekliams ir jų paruošimui, valgymo tradicijoms, mitybos pokyčiams, stalo serviravimui bei su šiomis temomis susijusiems materialiosios kultūros objektams – nuo buitinės keramikos šukių iki reprezentacinių indų kolekcijų.

Universiteto senato salėje surengto renginio „Stalo kultūra: nuo maisto paruošimo iki socialinio ritualo“ viena organizatorių dr. Indrė Žigeu akcentavo, kad maistas – tai ne tik kasdienio išgyvenimo būtinybė, bet ir kultūrinis bei socialinis reiškinys, atskleidžiantis žmonių bendravimą, tradicijas ir net politinę galią.

Sukviesti tokios prieigos, pranešimus renginyje skaitė tyrėjai iš Vilniaus universiteto, Klaipėdos universiteto, Vilniaus dailės akademijos, įvairių Lietuvos muziejų, eksperimentinės archeologijos klubų bei nepriklausomi mokslininkai. Tuzinas pranešimų pristatė naujausius duomenis apie mitybos ypatumus, kulinarinę inžineriją, produktų autentiškumą, kultūrinius ryšius bei istorinių skonių rekonstrukcijas.

Plenarinį pranešimą skaitęs žinomas mitybos istorijos ekspertas, Vilniaus universiteto profesorius dr. Rimvydas Laužikas pasidžiaugė gastronomijos istorijos tyrimų proveržiu Lietuvoje ir akcentavo būtent šios konferencijos svarbą šioje srityje.

Renginį praturtino ir baigiamoji diskusija „Kaip gastronominį paveldą integruoti į verslą ir pritaikyti šiuolaikiniam vartotojui?“. Joje nagrinėti ryšiai tarp mokslo, kultūros ir kūrybinių industrijų, aptarti Klaipėdos mieste sėkmingai realizuoti arba dar neįgyvendinti pavyzdžiai: „Šv. Martynas ir jo žąsys“, Švyturio alaus daryklos, „Memel Porcelain House“, Silkės festivalio, „Žaliosios vaistinės“ Tiltų gatvėje. Diskusijos metu buvo pabrėžta, kad sėkmingai paveldą pritaikyti verslui galima derinant istorinį kontekstą, kūrybišką koncepciją ir įkūrėjų aistrą. Prof. R. Laužikas akcentavo, jog akademinis indėlis padeda formuoti vertės suvokimą bei generuoti idėjas, tačiau nebūtina visko įgyvendinti griežtai pagal teoriją, nes praktikoje gali tekti prisitaikyti prie vartotojų, rinkos ir realių sąlygų.

Lapkričio 8 d. konferencijos dalyviai lankėsi porceliano ekspozicijoje „Memel Porcelain House“, kur juos sutikęs įkūrėjas Adolfas Gritėnas pristatė savo apie 15 tūkst. porceliano dirbinių kolekciją. Taip pat jie aplankė Pilies muziejų „Kurtina“ bei ragavo pagal Mažosios Lietuvos receptūrą paruoštą varškės pyragą bei šiam kraštui būdingą kavos gėrimą – kafiją.

Klaipėdos universiteto Senato salėje vykusi konferencija yra mokslo renginių ciklo „Archaeologia urbana“ dalis. Šį ciklą, siekdamas paskatinti Viduramžių ir Naujųjų laikų archeologijos tyrimus, 2019 m. inicijavo Klaipėdos universiteto Baltijos regiono istorijos ir archeologijos institutas. Ketvirtąjį ciklo renginį institutas organizavo kartu su ilgamečiu veiklos partneriu – BĮ Neringos muziejai. Konferencijos partneriai: Lietuvos archeologijos draugija, Mažosios Lietuvos istorijos muziejus, Memel Porcelain House.

Konferencijos organizatorės – Indrė Žigeu, Raimonda Nabažaitė ir Akvilė Poškienė – dėkoja eksperimentinės archeologijos klubui „Pajauta“, renginio programą praturtinusiam istorinėmis vaišėmis ir autentiška stalo atributika.