Spaudos centras
Spaudos centras
Kaip sudominti jaunimą mokslu? Kaip parodyti, kad fizika, chemija ar matematika – tai ne tik formulės, o pasaulio pažinimo įrankiai? Klaipėdos universiteto Metodinio STEAM centro vadovė prof. dr. Aelita Bredelytė sako: tereikia leisti vaikams tyrinėti, klysti ir atrasti. STEAM ugdymo priemonės tai leidžia patirti, paversdamos mokslą gyvu, kūrybišku ir prasmingu.
Kas yra STEAM ir kodėl jis svarbus
STEAM – tai mokymosi būdas, jungiantis mokslą (Science), technologijas (Technology), inžineriją (Engineering), meną ir kūrybiškumą (Arts) bei matematiką (Mathematics).
Iš pradžių jis buvo taikomas tiksliųjų mokslų srityse, tačiau dabar laikomas universaliu mokymosi principu, tinkamu visiems dalykams.
„Šiandien STEAM – tai ne tik būdas mokyti fizikos ar chemijos. Tai galimybė pamatyti, kaip viskas pasaulyje susiję – nuo vėjo jėgainės iki žmogaus širdies ritmo. Europos Komisija šiemet patvirtino STEAM strategiją iki 2030 metų – tai rodo, kad šis požiūris taps ateities mokymosi pagrindu visoje Europoje“, – pabrėžia profesorė.
Kai mokslas tampa įdomus
STEAM pagrindas – patyrimas per realias gyvenimo situacijas.
„Mokiniai noriai įsitraukia, kai nagrinėja tai, kas jiems artima. Tarkime, ne abstraktų uždavinį „dvi mašinos važiuoja viena prieš kitą, kada jos susitiks?“, o realų klausimą – kaip apskaičiuoti lenktyninių automobilių greitį ar energijos sunaudojimą Formulės 1 varžybose. Kai atsiranda prasmė, atsiranda ir motyvacija“, – sako A. Bredelytė.
KU STEAM centro lankytojai tai patiria praktiškai – jūrinėje laboratorijoje jie bando išvalyti naftos produktais užterštą vandenį naudodami natūralius sorbentus, konstruoja saulės, vėjo ar vandenilio energijos šaltinius, tiria jų panaudojimo galimybes.
Tokios veiklos leidžia pamatyti, kad mokslas – ne teorija vadovėlyje, o įrankis, padedantis keisti pasaulį.
Kūrybiškumas – mokslo variklis
Raidė „A“ STEAM santrumpoje reiškia Arts, bet ji aprėpia daugiau nei meną – tai kūrybiškumo, idėjų ir inovacijų erdvė.
„Be kūrybiškumo negimsta jokie išradimai. Kūrybiškumas – tai drąsa galvoti kitaip ir bandyti dar kartą, kai nepavyksta. Kai mokiniai mato, kad jų idėjos gali tapti realiais sprendimais, jie supranta, kokia galinga yra mokslo prasmė“, – aiškina centro vadovė.
Kūrybiškumą ugdo ir Skaitmeninės transformacijos laboratorija – čia kuriama muzika pasitelkiant dirbtinį intelektą, generuojamos melodijos, ritmai ir harmonijos, eksperimentuojama su stiliumi.
Kitose laboratorijose mokiniai analizuoja žmogaus kūno sandarą virtualioje realybėje, išnarstydami skeletą po kauliuką. Taip mokslas, technologijos ir menas susilieja į vieną patirtį.
Komandinis darbas ir pasitikėjimas savimi
STEAM neįsivaizduojamas be komandinio darbo.
„Kiekvienas eksperimentas atliekamas grupėje – taip ugdomi socialiniai įgūdžiai, lyderystė, gebėjimas tartis ir priimti sprendimus kartu. Tai vertybės, kurios praverčia ne tik mokykloje, bet ir gyvenime“, – pabrėžia profesorė.
Dažnai komandoje atsiranda labai kūrybingų, bet drovesnių mokinių – tuomet atsiskleidžia komandos stiprybė. Vienas puikiai generuoja idėjas, kitas moka jas pristatyti. Tokia patirtis ugdo pasitikėjimą savimi ir rodo, kad kiekvienas turi savo vietą mokslo pasaulyje.
IT–robotikos laboratorijoje komandos programuoja robotus, kuria išmaniųjų namų modelius, o biologijos–chemijos laboratorijoje tiria vandens sudėtį, gamina bioplastiką iš natūralių medžiagų.
Šie projektai reikalauja kūrybiškumo, logikos ir bendradarbiavimo – visko, ko reikia ateities profesijoms.
Modernus centras visai Lietuvai
Klaipėdos universiteto Metodinis STEAM centras duris atvėrė 2024 m. pavasarį. Per pirmuosius metus čia apsilankė daugiau nei 20 000 mokinių, o apie 1 000 mokytojų tobulino kvalifikaciją.
„Pas mus atvyksta moksleiviai iš visos Lietuvos – iš Joniškio, Utenos, Druskininkų. Mūsų laboratorijos modernios, jose dirba mokslininkai, docentai, profesoriai. Jaunimas čia pamato, kaip mokslas veikia realybėje“, – sako prof. dr. Aelita Bredelytė.
STEAM keičia ne tik žinias – bet ir požiūrį
STEAM veiklose moksleiviai atranda ne tik naujų žinių, bet ir motyvaciją mokytis.
„Kai jaunimas supranta, kad tai, ką jie mokosi, turi prasmę – jie įsitraukia. Kai kurie po šių veiklų pasirenka inžineriją ar technologijas, o kai kurie tiesiog atranda mokslo žavesį. Ir tai – didžiausias pasiekimas“, – šypsosi profesorė.
Po kelių apsilankymų KU STEAM centre mokiniai dažnai sako, kad pirmą kartą pajuto, jog mokytis gali būti įdomu. Jie nebeklausia „kam to reikia?“ – atsakymą pamato patys, savo rankomis.
„Matuojasi“ ateitį
Jonas ir Domas – aktyvūs centro lankytojai – jau dabar save vadina būsimais inžinieriais.
„Čia galiu prasmingai leisti laiką, kurti, eksperimentuoti. Dirbu su bendraminčiais, kurie tapo draugais. Smagu būti tarp žmonių, kurie supranta tavo iššūkius ir padeda tobulėti“, – sako Jonas.
Vaikinai kūrė vėjo energijos generatoriaus modelį ir bandė, kaip efektyviau panaudoti sukauptą energiją – tai tapo jų inžinerijos „krikštu“.
Ši patirtis jiems suteikė ne tik žinių, bet ir pasitikėjimo savimi: „Kai po kelių nesėkmingų bandymų pagaliau pavyksta – įrodai sau, kad gali.“
Devintokės Olivija ir Bernadeta – būsimos mokslininkės. „Centras – tobula vieta tobulėti. Čia dirbantys mokslininkai padeda suprasti, kaip teorija veikia realybėje“, – sako Bernadeta.
Merginos gamino bioplastiką iš natūralių žaliavų, o dabar ruošiasi Europos jaunųjų mokslininkų konkursui.
„Čia, tarp mokslininkų, jaučiuosi priimta ir išgirsta – todėl nebijau klausti“, – priduria Olivija.
Faktai
