Nors sparti klimato kaita ir jos nulemtas klimato šiltėjimas kelia vis daugiau iššūkių, šis procesas gali atverti ir naujų galimybių. Šylant klimatui, Lietuvoje daugėja naujų žemės ūkio kultūrų, prisitaikiusių augti kitomis sąlygomis. Viena tokių – grūdiniai kukurūzai, rašoma „Linas Agro“ pranešime žiniasklaidai.
„Jei prieš daugiau nei dešimtmetį grūdinius kukurūzus buvo įmanoma auginti tik Lenkijoje ir Ukrainoje, dėl dabartinių klimato sąlygų juos palanku auginti ir Lietuvoje. Turime šiltesnes vasaras, ilgiau besitęsiančią šilumą rudenį, tad sąlygos augti šiai kultūrai mūsų šalyje – tikrai geros. Todėl jau netolimoje ateityje galima tikėtis grūdinių kukurūzų plotų plėtros ir iš kol kas nišinės ji taps pakankamai svarbia žemės ūkio kultūra Lietuvoje“, – sako „Linas Agro“ grūdinių kultūrų pirkimo vadovas Justas Eimontas.
Prognozuoja, kad derlius augs iki 200 tūkst. tonų
Valstybės duomenų agentūros duomenimis, praėjusiais metais kukurūzais buvo apsėta per 14 tūkst. hektarų žemės, metais anksčiau – apie 11,5 tūkst. hektarų. 2022-aisiais ir 2021-aisiais kukurūzų plotų buvo dar daugiau – per 19 tūkst. hektarų. Derlius atitinkamais metais svyravo labiau: jei 2021 m. dar buvo užauginta beveik 105 tūkst. tonų kukurūzų, 2022 m. ir 2023 m. rezultatai neviršijo 100 tūkst. tonų. Praėjusiais metais užauginta beveik 112 tūkst. tonų kukurūzų.
„Ūkininkai vertina šią kultūrą, nes superkami ir drėgni, ką tik nukulti, ir išdžiovinti kukurūzai, juos galima parduoti praktiškai visus metus. Be to, pastaruoju metu užauginamų kukurūzų kokybė gerėja ir nenusileidžia augintiems Lenkijoje ar Ukrainoje, iš kur Lietuvą ir pasiekdavo daugiausiai kukurūzų. Todėl pagrįstai galime tikėtis, kad mūsų šalyje užauginamų kukurūzų derlius – tik didės: mūsų vertinimu, per artimiausius penkerius metus metinis derlius gali pasiekti 200 tūkst. tonų“, – teigia J. Eimontas.
Anot specialisto, jau dabar didžioji dalis supirktų grūdinių kukurūzų yra realizuojama vietinėje rinkoje – tik maža dalis eksportuojama. Pasak jo, tai lemia gera šių augalų kokybė, o palankios oro sąlygos ir besiplečiančios supirkimo galimybės gali tik dar labiau skatinti norą didinti derlių.
Patrauklumą didina palankus klimatas ir nesudėtingas auginimas
Kaip teigia „Dotnuva Seeds“ produkto ekspertas Robertas Visockis, kintantis klimatas stumia kukurūzus iš jiems anksčiau palankių regionų šiauriau. Dėl dažnesnių ir intensyvesnių karščio anomalijų pietinėse šalyse darosi vis sunkiau užauginti įprastas žemės ūkio kultūras.
„Tačiau mūsų šalyje dvejus metus iš eilės turėjome šiltus rudenis, kurie buvo palankūs kukurūzams. Be to, ūkininkai Lietuvoje geba užauginti tikrai kokybiškus grūdus. Jei galėsime išlaikyti tokią pat kokybę, o derlius – didės, matysime vis daugiau ūkių, kurie augins grūdinius kukurūzus“, – prognozuoja R. Visockis.
Pasak jo, kukurūzai yra pakankamai atsparūs sausrai ir kitiems klimato iššūkiams. Tačiau patartina įvertinti, kad tai – šiltesnį orą mėgstantis augalas.
„Kukurūzai geriausiai auga šiltesnio klimato vietose, vadinasi, jie yra jautresni šalnoms. Kukurūzus rekomenduojama sėti balandžio pabaigoje – gegužės pradžioje, iki maždaug 10-osios mėnesio dienos, kai šalnų tikimybė – mažiausia. Vis dėlto, grūdams skirtas veisles, ypač ilgesnės vegetacijos, patartina sėti kuo anksčiau, kad grūdai kūlimo metu būtų kuo sausesni“, – sako ekspertas.
Anot jo, dar vienas šios kultūros privalumas – galimybė išskaidyti verslo riziką. „Kukurūzus auginti – lengviau, o pagrindinės ūkio sąnaudos – susijusios su grūdų džiovinimo ir realizacijos kaštais. Pavyzdžiui, norint užauginti 5–6 tonas vasarinių kviečių, reikia ne tik didesnių investicijų, nei užauginus tiek pat tonų kukurūzų, – reikia tikėtis ir kur kas palankesnių oro sąlygų“, – teigia R. Visockis.
Iššūkis – tinkamai paruošti derlių
Vis dėlto, nors auginti kukurūzus nėra pernelyg sudėtinga, žemės ūkio ekspertas pataria daugiau dėmesio skirti piktžolių kontrolei.
„Be piktžolių kontrolės, ypač svarbu užtikrinti reikiamą fosforo ir kalio poreikį, kad būtų užaugintas norimas derlius. Žinoma, geram kukurūzų augimui prireiks ir cinko bei kitų mikro ir makroelementų mišinių, kuriuos purškimo metu augalai pasisavins per lapus“, – paaiškina specialistas.
Dar vienu iššūkiu auginant grūdinius kukurūzus jis įvardija sąnaudas grūdų džiovinimui, kurios džiovinant šią kultūrą – pakankamai didelės.
„Šylantis klimatas ir jo nulemti šiltesni rudenys leidžia anksčiau nukulti grūdus, o ir jų drėgmė – mažesnė. Tačiau ne mažiau svarbiu veiksniu išlieka ne tik pasirinktos veislės derliaus potencialas, bet ir likutinė grūdo drėgmė derliaus nuėmimo metu. Žinoma, selekcininkai į žemės ūkio rinką įveda vis daugiau naujų kukurūzų veislių, kurių tikslas – pasiekti mažesnę grūdo drėgmę. Visa tai didina ūkininkų susidomėjimą šiais augalais“, – sako „Dotnuva Seeds“ produkto ekspertas R. Visockis.
Apie AB „Linas Agro“
AB „Linas Agro“ – viena didžiausių agroverslo bendrovių, kuri valdo 13 įmonių Lietuvoje, Latvijoje, Estijoje ir užtikrina visą veiklos grandinę – nuo sėklų pardavimo iki grūdų supirkimo. Įmonė priklauso AB Akola group.