Ko išmokome šiemet planuodami savo finansus – namų darbai 2026 metams

Besibaigiant finansinių pokyčių nestokojusiems 2025-iesiems tikslinga įvertinti, kokias pamokas verta išmokti planuojant namų ūkių finansus 2026 metais. Nors rinkų prognozės sparčiai keičiasi, ekspertai teigia – svarbu toliau kaupti finansinę „pagalvę“, domėtis galimybėmis sumažinti turimų įsipareigojimų naštą, o ketinantiems skolintis neverta tikėtis sparčios palūkanų kreivės mažėjimo.

Palūkanų nuosmukis nebus begalinis

Būsto paskolas turintiems gyventojams pastaraisiais metais vienas svarbiausių rodiklių buvo Europos Centrinio Banko (ECB) nustatoma palūkanų norma EURIBOR, kuri iki šiol nuosekliai mažėjo ir dabar sustojo ties 2 proc. riba.

Nors anksčiau buvo manančių, kad ECB ateityje palūkanas gali apkirpti dar labiau, šiuo metu tokie spėjimai – vis retesni. Todėl naujai išduotų būsto paskolų vidutinė norma, kurią sudaro EURIBOR ir kredito įstaigos taikoma marža, yra nusistovėjusi daugmaž ties 3,6–3,7 proc.

„Žvelgiant į dabartinę euro zonos ekonomikos padėtį galima prognozuoti, jog panašaus lygio palūkanos išliks ir artimiausiais mėnesiais, o ilgu periodu neatmestinas ir augimo scenarijus. Tai svarbu žinoti tiek ketinantiems kreiptis dėl kredito būstui, tiek svarstantiems apie jau turimos paskolos refinansavimą”, – sako „Urbo“ banko Verslo tarnybos direktorius Julius Ivaška.

Jo teigimu, nusistovėjus palūkanoms yra tinkamas metas peržiūrėti paskolos sąlygas tiems, kuriems taikoma marža yra didesnė nei siūloma naujiems klientams – verta bent pasidomėti refinansavimo galimybėmis.

Ar pasiskolinti pirmam būstui išties taps lengviau?

Dar tik ketinantiems skolintis būstui verta prisiminti, kad nuo kitų metų rugpjūčio 1 d. įsigalioja nauja Atsakingo skolinimosi nuostatų redakcija. Imantiems paskolą pirmam būstui įsigyti bus taikomas nebe 15 proc., bet 10 proc. pradinio įnašo reikalavimas.

„Mažesnis pradinis įnašas kai kuriems namų ūkiams gali pasirodyti kaip išsigelbėjimas neturint sukauptos didesnės sumos. Tačiau tai nebūtinai reiškia, kad nuo rugpjūčio pasiskolinti būstui bus lengviau – kartu pasikeis ir maksimalus paskolos dydis, skaičiuojamas vertinant gaunamas asmenines pajamas. Todėl būtina ne tik atsakingai įvertinti prisiimamus įsipareigojimus, bet ir iš anksto suplanuoti šeimos biudžetą taip, kad banko atsakymas būtų teigiamas, o būsto paskolos įmoka netaptų sudėtinga našta“, – pabrėžia J. Ivaška.

Nuo kitų metų rugpjūčio maksimalus paskolų įmokų ir pajamų santykis, skaičiuojant su 6 proc. palūkanų norma, sieks 50 proc. Šiuo metu būsto paskolos įmoka negali viršyti 40 proc. pajamų, skaičiuojant su realiai taikoma palūkanų norma, arba 50 proc. pajamų, skaičiuojant su 5 proc. palūkanų norma.

Pasak „Urbo“ banko eksperto, atsakingai vertinti asmeninius įsipareigojimus reiktų ne tik būsto, bet ir vartojimo paskolų gavėjams. Svarbu žinoti, kad bendra mėnesio įmoka kartu su jau esamais finansiniais įsipareigojimais negali viršyti 40 proc. šeimos pajamų.

Prieš imant vartojimo paskolą, vertėtų įsivertinti skirtingus rinkoje esančius pasiūlymus: palyginti siūlomų palūkanų dydį, sutarties mokesčius, kitas sutarties sąlygas ar papildomas naudas. Tuo tarpu patį paskolos gavimo procesą labai palengvina iš anksto pasiruošti visi reikalingi dokumentai: asmens tapatybės, gaunamų pajamų įrodymo (pvz., darbo sutarties) kopijos bei turimų finansinių įsipareigojimų sąrašas.

Finansinė pagalvė – ne privalumas, bet būtinybė

Tiek turintiems finansinių įsipareigojimų, tiek jų neplanuojantiems galioja dar viena paprasta taisyklė – namų ūkis privalo turėti sukaupęs lėšų nenumatytiems atvejams. Kiek jų reikia, priklauso nuo įvairių aplinkybių: šeimai arba finansinių įsipareigojimų turintiems asmenims siūloma sukaupti maždaug 6–12 mėnesių pajamų dydžio finansinę pagalvę, kitiems galbūt užteks ir trijų mėnesių atlyginimo dydžio.

Tai leidžia laisviau išgyventi susirgus, netekus darbo, laikinai sumažėjus pajamoms arba susidūrus su kitomis nenumatytomis išlaidomis.

Tačiau, kaip parodė šiais metais bendrovės „Spinter tyrimai“ atlikta apklausa, beveik penktadalis (18 proc.) Lietuvos gyventojų tokios finansinės pagalvės išvis neturi. Šešių ar daugiau mėnesių pajamų dydžio atsargas turi sukaupę apie 30 proc. gyventojų, daugiausia – susituokę arba gyvenantys su partneriu, vyresnio amžiaus, aukštesnio išsilavinimo arba daugiau uždirbantys asmenys.

„Turint pakankamą rezervą finansiniai sprendimai priimami be streso, racionaliai ir neskubant. Tad jis yra tiek tolesnio finansinio užtikrintumo, tiek psichologinio stabilumo garantas”, – teigia J. Ivaška.

Pasak „Urbo“ banko Verslo tarnybos direktoriaus, nors tradiciškai siūloma taupymui skirti apie penktadalį savo pajamų, pradėti įmanoma ir nuo nedidelių sumų – kad ir kelių dešimčių eurų per mėnesį.

Indėliai vėl grįžta kaip patraukli taupymo priemonė

Taupymo ir investavimo galimybėmis, eksperto teigimu, gyventojai domisi vis aktyviau. Tikėtina,  kad šis dėmesys didės ir toliau, kadangi dalis gyventojų planuoja atsiimti antroje pensijų pakopoje kaupiamas lėšas ir dalį jų skirti finansiniam rezervui kaupti.

Lietuvoje viena labiausiai paplitusių taupymo priemonių yra terminuotieji indėliai, kurių patrauklumą didina pastaruoju metu augančios palūkanos – už metų trukmės indėlius bankuose jau siūlomos iki 3 proc. metinės palūkanos. Tai praktiškai atitinka Lietuvos banko prognozuojamą 2026 m. infliaciją (3,1 proc.) ir viršija 2027 m. infliacijos prognozę (2,6 proc.).