Kodėl prieš kuriant „Pietinia kronikas“ pravartu pasidomėti Lietuvos mokesčių įstatymais?

Tarp šiandien plačiausiai aptariamų kino naujienų – „Pietinia kronikas“, filmas apie posovietinį laikotarpį, nušviečiamą jaunuolio akimis ir pagardintą šiaulietiška tarme. Kino žinovai ir mėgėjai negaili filmui pagyrų ir prognozuoja finansinę sėkmę. O ar filmo kūrėjai nepamiršo pasinaudoti įstatymų siūloma pajamų lengvata, rūpinasi advokatų kontoros „TGS Baltic“ asocijuotoji partnerė Agnė Pimpytė.

Kodėl investuoti į kiną – apsimoka 

Kaip teigia kino platintojai pranešime žiniasklaidai, pagal pajamas, gautas per pirmąjį savaitgalį, „Pietinia kronikas“ aplenkė visus iki šiol Lietuvoje rodytus kino teatrų hitus ir tapo daugiausiai pajamų atnešusia premjera šalies kino istorijoje. Kino mėgėjams puikiai žinomoje svetainėje IMDB.com filmas irgi spindi solidžiu 9 iš 10 reitingu. Perspektyvos atrodo tiesiog puikios, gal net įkvėpsiančios žengti šiuo keliu kitus kino kūrėjus. Ir čia jau laikas pakalbėti apie mokesčius. Ne, ne apie pajamų mokestį, kurį tenka mokėti visiems, kurių veikla atneša finansinę sėkmę, bet apie mokesčius, kuriuos gali susimažinti remiantieji Lietuvos kino kūrėjus.

Noriu papasakoti apie Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatyme jau kurį laiką besipuikuojančią lengvatą –  apmokestinamųjų pajamų mažinimas dėl filmo arba jo dalies gamybai neatlygintinai suteiktų lėšų. Pagal šią lengvatą, iš apmokestinamųjų pajamų gali būti atimamos lėšos, neatlygintinai suteiktos Lietuvos filmo gamintojui laikotarpiu nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2028 m. gruodžio 31 d. filmo ar jo dalies gamybai Lietuvos Respublikoje. Iš juridinio asmens, investavusio į lietuviško filmo (ar dalies) gamybą, apmokestinamųjų pajamų gali būti atimama net iki 75 procentų neatlygintinai suteiktų lėšų. 

Sumažinti apmokestinamąjį pelną šios lengvatos nustatyta tvarka gali tiek Lietuvos vienetai, tiek užsienio vienetai, neatlygintinai suteikę lėšų filmo ar jo dalies gamybai Lietuvos filmo gamintojui per nuolatinę buveinę Lietuvoje. Esminė sąlygas – lėšos skiriamos Lietuvos filmo gamintojui. 

Lietuvos filmo gamintoju įstatyme apibrėžiamas fizinis asmuo – nuolatinis mūsų šalies gyventojas arba Europos ekonominės erdvės valstybės pilietis, veikiantis per nuolatinę bazę Lietuvoje. Taip pat – Lietuvos vienetas arba Europos ekonominės erdvės valstybės vienetas, veikiantis per nuolatinę buveinę Lietuvoje, kuris verčiasi filmų gamyba ir yra atsakingas už kūrybinį, organizacinį, finansinį filmo gamybos procesą. Vėlgi esmė – proceso įgyvendinimas Lietuvoje. 

Bet žinoma – yra sąlygų. Investuotojo mokestinio laikotarpio apmokestinamasis pelnas gali būti mažinamas, jei išpildomos trys nurodytos sąlygos, kurios iš pirmo žvilgsnio gali atrodyti sudėtingos, bet tikrai įveikiamos prodiuseriams: 

1)     Jeigu filmas atitinka Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatytus kultūrinio turinio bei gamybos vertinimo kriterijus.  

2) Jeigu ne mažiau kaip 80 procentų visų filmo ar jo dalies gamybos išlaidų patiriama Lietuvos Respublikoje, ir Lietuvos Respublikoje patirtos išlaidos, neatsižvelgiant į įstatyme nurodytas kaip negalimas atimti iš apmokestinamųjų pajamų išlaidas, turi būti ne mažesnės kaip 43 000 eurų. 

3) Bendra visų Lietuvos vienetų ar užsienio vienetų per jų nuolatines buveines Lietuvos Respublikoje suteiktų lėšų suma neviršija 30 procentų visų filmo ar jo dalies gamybos išlaidų.

Norėdamas pasinaudoti aptariama lengvata, investuotojas turėtų lėšas faktiškai suteikti Lietuvos filmo gamintojui iki filmo ar jo dalies gamybos pabaigos. Kreiptis dėl užbaigto filmo (ar jo dalies) gamybos įstatymai galimybių nenustato. 

Kitas svarbus aspektas – tokios lėšos investuotojo turi būti suteiktos neatlygintinai, t. y. investuotojas negali gauti jokios kitos ekonominės naudos iš filmo ar jo dalies gamybos. 

Vertinkim pragmatiškai! 

Pagal pagrindinę įstatymais numatytą taisyklę, galima sumažinti pelno mokestį, apskaičiuotą už tą mokestinį laikotarpį, kuriuo buvo gauta investicijos pažyma, tačiau kiekvienu atveju gali būti taikomas ir individualesnis būdas, priklausomai nuo realių faktinių aplinkybių. Pavyzdžiui, jeigu investicijos pažyma gaunama nepasibaigus pelno mokesčio deklaracijos pateikimo terminui, gali būti mažinamas ir mokestiniu laikotarpiu, kuriuo gauta investicijos pažyma, mokėtinas už praėjusį mokestinį laikotarpį apskaičiuotas pelno mokestis.

Netgi tuo atveju, jei investuotojo skirta suma viršija 75 proc. investuotojo apmokestinamojo pelno sumos tą laikotarpį, kai įstatymai numato galimybę pritaikyti aprašomą lengvatą, perviršis gali būti nukeliamas ne tik į ateinančius, bet į dvejus artimiausius metus. Svarbu, kad viršijanti suma, kuri iškeliama į kitą laikotarpį vėlgi neviršytų 75 proc. investuotojo apmokestinamojo pelno sumos tais metais. 

Vertinant pragmatiškai, ši pelno mokesčio lengvata yra puiki paskata kultūrinei veiklai Lietuvoje, kurios naudą patiriame visi. Tai yra – investuotojas susimažina mokėtiną pelno mokestį, prisideda prie kūrybinio proceso ir yra motyvuotas šią gerą praktiką kartoti, filmo gamintojas gauna lėšų kūriniui parengti, o mes, žiūrovai, – įspūdžių ir gerą laisvalaikio praleidimo būdą. 

Labai tikiuosi, kad „Pietinia kronikas“ pasinaudojo šia galimybe. O jei ne, tai gal kitiems kino kūrėjams papasakos. Iki 2028 m. dar gali gimti daug gerų filmų!