Kokio inžinieriaus reikės ateities pramonei? Ekspertai įspėja: reikės ne tik DI kompetencijų

Dirbtinis intelektas (DI) vis sparčiau perima dalį užduočių, kurias iki šiol atlikdavo inžinieriai, o skaitmeniniai modeliai leidžia išbandyti sprendimus dar prieš jiems tampant realiais produktais. Tačiau technologijoms perimant dalį techninio darbo, keičiasi ne tik darbo įrankiai – iš naujo apibrėžiama ir tai, ką ateityje turės mokėti patys inžinieriai.

Vien tik gebėjimo suprojektuoti detalę ar valdyti konkrečią programą gali nebeužtekti. Ekspertai įspėja: sudėtingėjant technologijoms, vis svarbiau tampa suprasti, kaip atskiri sprendimai veikia visoje sistemoje, kaip jie susiję su kitais komponentais, duomenimis, žmonėmis ir aplinka.

„Šiandien suprantame, kad produktas yra daugiau nei jo dalių suma – tai sistema, veikianti ekosistemoje ir turinti savo gyvavimo ciklą“, – sakė „Dassault Systèmes“ pagrindinių inovacijų ir CRE viceprezidentas Gian Paolo Bassi Kauno technologijos universitete (KTU) vykusiame „3DEXPERIENCE Edu ENORTH Summit 2026″ renginyje.

Nauja inžinerijos paradigma

G. P. Bassi teigimu, ilgą laiką inžinieriaus darbas buvo glaudžiai susietas su kompiuteriu, failais, konkrečiomis programomis ir lokaliais duomenimis. Šiandien tokio modelio ribos tampa vis akivaizdesnės.

„Inovacijos išaugo kompiuterio rėmus ir paliko darbalaukį“, – tikino jis. – Ilgą laiką buvo dirbama tarsi „dėžėje“, tačiau šiandien inovacijų mastas išaugo už tokios infrastruktūros ribų“.

„Dassault Systèmes“ pagrindinių inovacijų ir CRE viceprezidentas pastebėjo, kad būtent todėl reikia naujos paradigmos – turime daugiau galvoti apie sistemas.

Šio pokyčio esmė – DI, duomenys, tarpusavyje susietos sistemos ir galimybė dirbti ne su atskiru projektu, o su visu jo kontekstu. Produktas vis dažniau kuriamas kaip sistemos dalis, o pati sistema veikia dar didesnėje ekosistemoje.

„Inovacijos šiandien yra neatsiejamos nuo duomenų – jie tampa kuru, kuris padeda inovatoriams kurti kitą didelį proveržį“, – teigė G. P. Bassi.

Leidžia išbandyti tai, ko nėra

Permainas ypač paspartina DI, kuris jau atlieka dalį techninių užduočių, generuoja sprendimų variantus ir padeda optimizuoti procesus. Tai padeda inžinieriams greičiau pasiekti rezultatus. Visgi DI pateikiami sprendimai turi būti patikrinti realiomis sąlygomis.

„Nors šiuolaikiniai DI modeliai geba spręsti sudėtingas matematines ar tekstines užduotis, jų sugeneruotais kritiniais pramoniniais sprendimais dar negalima aklai pasitikėti. Tam būtini moksliniai patikrinimai, modeliavimas ir simuliacijos“, – pabrėžė G. P. Bassi.

Čia svarbūs tampa skaitmeniniai dvyniai – virtualūs realių produktų ar sistemų modeliai, leidžiantys dar prieš gamybą išbandyti skirtingus scenarijus ir prognozuoti galimą rezultatą. Virtualioje aplinkoje galima modeliuoti tai, kas realiame pasaulyje būtų brangu, sudėtinga ar net neįmanoma išbandyti pakankamai daug kartų: pavyzdžiui, kaip automobilis elgsis susidūrimo metu ar kaip orlaivis reaguos į turbulenciją.

„Visgi visa ko pagrindas – galutinis sprendimas – vis dar priklauso žmogui. DI bent jau kol kas to neatstoja“, – „Dassault Systèmes“ pagrindinių inovacijų ir CRE viceprezidentas.

Suteikti prieigą neužtenka

G. P. Bassi įsitikinęs – DI nepakeis inžinierių. Tačiau inžinieriai, turintys žinių apie dirbtinį intelektą, neabejotinai pakeis tik tradicinius įrankius naudojančius inžinierius.

Todėl ateities inžinieriui reikės ne tik mokėti naudotis DI. Reikės suprasti, kada juo galima pasitikėti, kaip patikrinti gautą rezultatą ir kaip jo pasiūlymą įvertinti visos sistemos kontekste.

Tokia situacija rinkoje neišvengiamai veikia universitetus. „Dassault Systèmes“ strategijos ir verslo plėtros viceprezidentas Suchit Jain atkreipė dėmesį, kad inžinerinis ugdymas turi būti suprantamas ne kaip atskirų dalykų rinkinys, o kaip ekosistema.

„Technologija nėra vienintelis dalykas, kurį turime sukurti. Turime kurti ir ekosistemas, kurios sujungtų technologiją ir žmones“, – renginyje sakė jis.

Anot S. Jain, tai reiškia, kad studentams jau nepakanka suteikti prieigą prie pažangios programinės įrangos. Reikia sudaryti sąlygas su ja dirbti, mokytis praktiškai, apdoroti realius duomenis, įgyti kompetencijų ir kuo anksčiau susidurti su realiomis pramonės problemomis.

Fundamentalūs įgūdžiai niekur nedings

Dr. Nicolas Jeannee, „Dassault Systèmes“ 3DEXPERIENCE Edu viceprezidentas, pabrėžė, kad DI keis ne tik tai, ko mokoma, bet ir tai, kaip mokoma.

„Žinoma, DI pakeis pramonę – ir tai yra jaudinanti, o kartais ir neraminanti perspektyva. Didysis klausimas mums yra: ką tai reiškia švietimui?“, – klausė N. Jeannee.

Pasak jo, universitetams tenka užduotis parengti studentus sparčiai transformacijai: atsiranda naujos sritys ir nauji įgūdžiai, tarp jų – gebėjimas tinkamai naudoti DI.

Tačiau technologinis šuolis nereiškia, kad tradiciniai inžinerijos pagrindai taps nereikalingi. Priešingai – jie išlieka būtini. „Vienas svarbiausių dalykų – kad fundamentalūs moksliniai įgūdžiai niekur nedings“, – pabrėžė N. Jeannee.

Jis taip pat atkreipė dėmesį kritinio mąstymo svarbą – gebėjimą priimti sprendimus ir įvertinti, ar DI ar kito technologinio įrankio pasiūlytas sprendimas yra tinkamas.

Sisteminis mąstymas tampa inžinerine kompetencija

Būtent sisteminio mąstymo svarbą savo pranešime akcentavo Kalifornijos technologijos instituto (JAV) profesorius dr. Jonas Zmuidzinas. Jo pranešimo ašis buvo sistemų inžinerija ir mąstymas – gebėjimas ne tik spręsti konkrečią techninę problemą, bet suprasti, kokioje didesnėje sistemoje ji egzistuoja.

„Jei užsiimate sistemų inžinerija, privalote mąstyti. Ir atvirkščiai – jei mąstote, tikriausiai geriau atliksite sistemų inžinieriaus darbą“, – sakė profesorius.

Ši mintis iš pirmo žvilgsnio atrodo paprasta, tačiau ji atskleidžia vieną svarbiausių šiandienos inžinerijos pokyčių. Sudėtingose technologinėse sistemose problema dažnai slypi ne vien konkrečioje detalėje, o ryšiuose tarp skirtingų sistemos dalių.

J. Zmuidzinas priminė ir istorinius sistemų inžinerijos pavyzdžius, rodydamas, kad projektuojant sudėtingas sistemas žmogaus mąstymas išlieka kritinis nuo pat pradžių – pirmiausia reikia suprasti, kokia apskritai turi būti sistema, ką ji turi daryti ir kokie jai keliami reikalavimai.

„Sistemų inžinerija nėra tokia paprasta. Daug kas joje susiję su fizika – su tuo, kaip šis dalykas fiziškai reaguoja. Tai yra labai svarbi sistemų inžinerijos dalis“, – tikino J. Zmuidzinas.

Kaip keičiasi ugdymas?

KTU „Santakos“ slėnyje vykusį renginį „3DEXPERIENCE Edu ENORTH Summit 2026“ susirinkę pramonės ir akademinės bendruomenės atstovai kėlė klausimą, kaip sparčiai besikeičiančios technologijos turėtų keisti inžinerinį ugdymą. Universitetai susiduria su iššūkiu parengti specialistą ne konkrečiam šiandienos įrankiui, o darbo aplinkai, kuri per kelerius metus gali pasikeisti iš esmės.

Šiame kontekste KTU Mechanikos inžinerijos ir dizaino fakultete įkurtas Skaitmeninio modeliavimo (3DEXPERIENCE Edu) kompetencijų centras tampa viena iš praktinių priemonių šiam pokyčiui atliepti. KTU yra pirmasis „Dassault Systèmes“ kompetencijų centras Baltijos šalyse. Centras apjungia studijas, mokslinius tyrimus ir pramonę, siekdamas plėtoti skaitmeninį modeliavimą naudojant pažangiausią „Dassault Systèmes“ 3DEXPERIENCE platformą.

Centro esmė – sudaryti galimybę studentams ir dėstytojams dirbti su skaitmeninės inžinerijos technologijomis, modeliavimu ir kitais įrankiais, kurie naudojami šiuolaikinėje pramonėje. Visgi N. Jeannee pabrėžė, kad suteikiama prieiga prie technologijų yra tik viena mokymosi dalis – būtina kartu užtikrinti mokymosi turinį, realistiškus duomenis ir praktines užduotis. Tai padeda būsimiems specialistams suprasti realias inžinerines problemas.

KTU kompetencijų centro veikla šiame kontekste tampa platesnio pokyčio dalimi: universitete kuriama aplinka, kurioje būsimi inžinieriai gali mokytis ne tik naudotis naujais įrankiais, bet ir suprasti, kaip jie keičia patį inžinerinio darbo procesą – nuo projektavimo ir modeliavimo iki sprendimų priėmimo bei bendradarbiavimo su pramone.