Konferencijoje apie vilkų populiaciją – diskusijos apie šių gyvūnų genetiką, medžioklę ir ūkininkams daromą žalą

Aplinkos ministerijos organizuotoje konferencijoje apie vilkų populiacijos valdymą buvo aptarti vilkų populiacijos genetinės įvairovės, sumedžiotų vilkų apskaitos ir stebėjimo, jų daromos žalos klausimai.

Konferencijoje dalyvavo mokslininkai, nevyriausybinių organizacijų, Aplinkos ministerijos, Aplinkos apsaugos departamento, Aplinkos apsaugos agentūros, Valstybinių miškų urėdijos, savivaldybių, medžiotojų organizacijų atstovai.

„Džiaugiuosi, kad mokslininkai ir socialiniai partneriai palaikė Aplinkos ministerijos idėją surengti konferenciją dėl vilkų populiacijos. Manau, kad turėtumėme kalbėti ne tik apie vilkų medžioklės limitų nustatymą, bet į šią temą pažiūrėti plačiau. Vilkų populiacijos reguliavimas turėtų būti draugiškesnis ir gamtai, ir visai ekosistemai”, – renginio pradžioje kalbėjo Aplinkos ministerijos kancleris Povilas Poderskis.

Renginyje išsakytas palaikymas ministerijos parengtam siūlymui šiam medžioklės sezonui nustatyti 307 vilkų sumedžiojimo limitą. Gausiausią medžiotojų būrį vienijanti Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugija tokį limitą laiko pagrįstu ir proporcingu. Šiam siūlymui pritarė ir kitos medžiotojų organizacijos. Aplinkos ministro įsakymas dėl sumedžiojamų vilkų limito nustatymo bus pasirašytas jau artimiausiu metu.

Konferencijoje Vytauto Didžiojo universiteto profesorius Darius Danusevičius aptarė Lietuvos vilkų genetinės įvairovės problemas. Lietuvos vilkų populiacijos genetinės įvairovės tyrimas parodė, kad praeityje beveik išnykusi Lietuvos vilkų populiacija yra atkūrusi genetinę įvairovę, tačiau pastebėtos ir nežymios neigiamos tendencijos, kurios gali kilti dėl migracijos barjerų.  

„Vilkų tėvystės ryšių analizė atskleidė, jog didinant sumedžiojimo limitus, sumedžiojamų šeimų skaičius mažėja, o šeimos dydis didėja, todėl giminingi individai mažina populiacijos įvairovę. Mažesnė vilkų genetinė įvairovė stebima Vilniaus apylinkėse. Vilkų populiacijos genetinės struktūros analizė parodė, kad šalyje yra trijų genetinių grupių struktūra: pietų Lietuvos, šiaurės rytų Lietuvos kartu su centrine Lietuva ir šiaurės vakarų Lietuvos (Žemaitijos). Tokia mišri genetinė struktūra vertinama teigiamai, nes tai lemia retesnį poravimąsi tarp giminingų individų”, – teigė D. Danusevičius.

Vytauto Didžiojo universiteto lektorė dr. Renata Špinkytė  kalbėjo apie sumedžiotų vilkų tyrimus, atskleidusius, kad praėjusį sezoną pusę sumedžiotų vilkų sudarė pirmų metų jaunikliai, opastaraisiais metais sumedžiotų suaugusiųjų vilkų amžius siekia 5-6 metus. Mokslininkės nuomone, netikslinga būtų ankstinti vilkų medžioklės sezono pradžią ar vėlinti jo pabaigą, nes tai ne tik neatitiktų etiškos medžioklės principų, nesumažintų vilkų ūkiniams gyvūnams daromos žalos, bet ją netgi padidintų.

„Probleminiai vilkai, puldinėjantys naminius gyvulius, dažniausiai susiformuoja iš vilkų, anksti netekusių vieno ar abiejų tėvų. Genetiniais ir amžiaus tyrimais nustatyta, kad sumedžioti jaunikliai dalijosi į 70 artimais giminystės ryšiais nesusijusių šeimų. 2025 m. žiemos apskaitų pagal pėdsakus sniege duomenimis ir pranešimais apie vilkų buvimo registravimus visus metus, buvo suskaičiuota atitinkamai dar 6 ir 2 atskiros vilkų šeimos. Lietuvos teritorijoje gyveno ne mažiau kaip 82 vilkų šeimos. Šeimų skaičius būtų didesnis, jei būtų pateikiami visi duomenys Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos svetainei apie pastebėtus vilkus. Tačiau kasmet tokių duomenų pateikiama vis mažiau”, – sakė R. Špinkytė 

Asociacijos „Ekosistemų apsaugos centras“ atstovas Petras Adeikis konferencijoje kalbėjo apie naminių gyvūnų pjovimo priežastis, vilkų ir šunų daromą žalą. Anot eksperto, laukinei faunai vilkai žalos nedaro. Lenkijos Belovežo girioje  atlikto tyrimo metu buvo nustatyta, kad net 75 proc. vilkų grobio sudarė taurieji elniai. Lietuvoje tauriųjų elnių ir kitų kanopinių žvėrių populiacijos  pastaraisiais metais išaugo kelis kartus. Stiprios vilkų šeimos sugauna laukinį grobį, tačiau pavieniai vilkai nebesugeba susimedžioti stambaus laukinio grobio, todėl pradeda pjauti naminius gyvulius.

„Probleminiai, vieniši vilkai tampa, kuomet medžioklės metu išardoma sveika vilkų šeima, arba tai sergantys, nebijantys žmonių arba atsiskyrę nuo šeimos ir ieškantys naujos teritorijos vilkai. 2024 m. liepos-lapkričio mėnesiais atlikto tyrimo metu buvo ištirti šeši vilkų išpuolių prieš naminius gyvulius atvejai. Vienu atveju buvo nustatyta, kad gyvulius išpjovė šuo. Kitais 5 atvejais gyvulius po vieną vilką. Jie prie papjauto gyvulio grįždavo ir po kelis kartus, o vienišų vilkų amžius svyravo nuo 1 iki 4,5 metų”, – kalbėjo P. Adeikis.

Nėra tyrimais pagrįstų įrodymų, kad vasaros pabaigoje ir rudenį vilkų patelės pradeda mokyti savo jauniklius medžioti ir todėl renkasi lengvesnį grobį – naminius gyvulius. Tyrimo metu neregistruota nė viena patelė su jaunikliais prie papjauto gyvulio. Taip pat pastebėta, kad medžiojant vilkus vien tik miškuose, o ne prie žmonių gyvenamųjų vietų ar fermų, vilkams formuojama neigiama elgsena – jiems susidaro saugumo pojūtis dalinai urbanizuotose teritorijose.

Diskusijos parodė, kad vilkų populiacijos valdymas – tai ne tik klausimas apie skaičius ar limitus, bet ir apie pusiausvyrą tarp gamtos, žmogaus ir ūkinės veiklos interesų. Aplinkos ministerija ir toliau sieks sutelkti suinteresuotąsias šalis, kad išsaugoti tvarią, genetiškai sveiką vilkų populiaciją bei sumažinti konfliktus tarp žmogaus ir laukinės gamtos.