Spaudos centras
Spaudos centras
Kai kalbame apie konkurenciją, dažnai įsivaizduojame kainų lenktynes ar pastangas aplenkti konkurentus kokybe ir inovacijomis. Tačiau teisės akimis konkurencijos pažeidimas gali įvykti ir daug tyliau – vien per pasidalintą informaciją. Ar vien tai, kad neprieštaravote konkurento pasidalintai informacijai apie kainas, reiškia, kad sudarėte draudžiamą susitarimą? Advokatas ir advokatų bendrijos „Lawcorpus“ vadovaujantysis partneris Rokas Venslauskas sako, kad kai kuriais atvejais – taip.
Lietuvos Respublikos Konkurencijos įstatymas (KĮ) draudžia visus susitarimus, kurie riboja arba gali riboti konkurenciją. Toks susitarimas gali būti ne tik formaliai pasirašyta sutartis, bet ir susitarimas žodžiu, sprendimas ar net tylus veiksmų derinimas. Svarbiausia – veiksmų sudaromas poveikis rinkai. Jei elgesys iškreipia ar riboja sąžiningą konkurenciją, jis gali būti neteisėtas.
„Svarbu suprasti, kad ne bet koks informacijos pasidalijimas tarp įmonių laikomas pažeidimu. Problema kyla tada, kai dalijamasi konfidencialia, strategine informacija – pavyzdžiui, apie būsimą kainodarą, nuolaidas, gamybos kiekius ar rinkodaros planus“, – pabrėžia advokatas.
Pasak specialisto, praktikoje neretai pasitaiko atvejų, kai tokia informacija pasidalinama, pavyzdžiui, asociacijų susitikimuose. Vienas pavyzdys – šokolado gamintojų susirinkimas, kuriame nariai apsikeičia planuojamomis kainomis ir nuolaidomis. Jei po tokio susitikimo įmonės pradeda taikyti vienodą ar labai panašią kainodarą, tai gali būti laikoma suderintu elgesiu – draudžiamu susitarimu.
„Net jei įmonė susitikime tiesiog sėdi, nieko nesako, bet po to pradeda elgtis pagal gautą informaciją – tarkime, taikyti siūlytą nuolaidų sistemą – tai jau gali būti laikoma bendrininkavimu. O kai kurie teismų sprendimai rodo, kad ir vien pasyvus dalyvavimas be jokio viešo atsiribojimo gali užtraukti atsakomybę“, – aiškina R. Venslauskas.
Jo teigimu, įmonė, kuri žinojo apie konfidencialią konkurentų informaciją ir jos neatsisakė, laikoma veikusia žinodama galimą poveikį rinkai. O tylus sutikimas, neišreiškus prieštaravimo ar nepranešus institucijoms, gali būti laikomas prisidėjimu prie pažeidimo.
Advokatas pabrėžia, kad kiekvienas verslas privalo būti aktyvus ir atsargus. Ką daryti, jei esate situacijoje, kurioje atskleidžiama konkurencinė informacija?
„Pirmiausia – aiškiai parodykite, kad nepageidaujate tokios informacijos, geriausia – raštu. Jeigu jau gavote informaciją, būtina nuo jos atsiriboti – viešai ar oficialiai. Tylėjimas čia nelaikomas nekaltu elgesiu“, – teigia R. Venslauskas.
Dar vienas svarbus žingsnis – kreiptis į Konkurencijos tarybą. Tai ne tik padės apsaugoti įmonę nuo rizikos būti apkaltintai pažeidimu, bet ir sustiprins reputaciją kaip sąžiningos konkurencijos šalininkės.
Teisės praktika taip pat rodo, kad vertinant, ar įvyko pažeidimas, detalės tampa reikšmingos: kaip dažnai vyko informacijos mainai, kokiu būdu ir forma (tiesiogiai ar netiesiogiai), ar jie darė įtaką elgesiui rinkoje. Net informacijos perdavimas per bendrus tiekėjus ar informacines platformas gali tapti pagrindu įtarimams.
Konkurencijos teisėje itin svarbu, kad verslas veiktų savarankiškai – nepriklausomai priimtų sprendimus dėl kainų, nuolaidų ar kitų rinkodaros veiksmų. Bet koks tiesioginis ar netiesioginis koordinavimas gali būti traktuojamas kaip pažeidimas.
„Verslas turi veikti ne tik atsakingai, bet ir sąmoningai – žinoti, kur baigiasi leistina riba. Šiandien verslo rizika nebėra vien finansinė ar operacinė – tai ir teisinė atsakomybė už elgesį rinkoje, net kai jis atrodo „nekaltas“, – apibendrina ekspertas.