Konkurencijos teisės pažeidimai: priešnuodis galimoms baudoms – išmanymas ir atsargumas

Komentaro autorius - Henrikas Stelmokaitis, „Motieka ir Audzevičius“ konkurencijos teisės advokatas

2024-ieji buvo gana grėsmingi verslui, kalbant apie konkurencijos teisės pažeidimus. Pernai Konkurencijos taryba priėmė iš viso 47 nutarimus. Buvo išplėsta atsakomybė kontroliuojančioms bendrovėms, taikoma reali atsakomybė net tuo atveju, jei įmonė formaliai bankrutavo. Buvo skiriamos baudos už tai, ką, atrodytų, veikloje taiko visi konkurentai. Ką verslas turėtų prisiminti ir reguliariai kartoti, kad išvengtų pažeidimų ateityje?

2024 m. Konkurencijos taryba priėmė 47 nutarimus: 36 leidimai koncentracijai, 1 atsisakymas suteikti leidimą, 5 atsisakymai pradėti tyrimus, 1 nutraukimas, 2 perpardavimo kainų palaikymo baudos (maisto papildai ir šilumos sistemos), 1 bauda už įmonių susijungimų kontrolės pažeidimą (elektra), 1 kartelis – susitarimas dėl kainų (paslaugos vartotojams). 

Kad ir kaip būtų apmaudu, neretai pažeidimai vis dar padaromi dėl nežinojimo. Jau kokį dešimtmetį kalbu, kad supratimą apie konkurencijos teisę gilina ne tiek pačios baudos, kiek metodinės priemonės – mokymai, pranešimai, kita komunikacija. Dabartinė Konkurencijos taryba deda nemažai pastangų šia linkme ir pokytis jau matyti. Mano svajonė – kad nors viena paskirtos baudos suma būtų skirta vien švietimui. Juk įstatymo nežinojimas nuo atsakomybės neatleidžia, o apklausos rodo, kad (net!) kas penkta apklausta įmonė nežino, kad draudžiama tartis dėl kainų. O tai yra dažniausiai tiriamas ir griežčiausiai baudžiamas konkurencijos teisės pažeidimas. 

Kas vyko 2024-isiais: trumpa apžvalga 

Paslaugų vartotojams tyrime Konkurencijos taryba kaltino, kad 2015–2020 m. rinkoje egzistavo kartelis, kuris pakėlė paslaugų kainas, galimai net tris kartus. Tariamas pažeidimas – vadovėlinis (nelygu, kad paskelbti faktai atitinka realybę), tačiau matėme naujovę: buvo įmonė, kuri kartelyje nedalyvavo, tačiau atsakomybėn patraukta. Viena iš kartelio įmonių, pasibaigus tyrimui (dar neskyrus baudos), nutraukė savo veiklą. Tuo pačiu metu iš kanapių išdygo Pilypas – nauja įmonė, veikianti toje pačioje vietoje ir, kaip galima numanyti, su ta pačia darbuotojų komanda. 2024 m. gegužės 16 d. Konkurencijos tarybos nutarimu galimam feniksui Pilypui buvo skirta 16 150 EUR bauda – kukli konkurencijos teisės kontekste. 

Kaip buvo iš tikrųjų, tikėtina, bus aiškinamasi teisme. Tačiau viena aišku: negali „pakasti“ vienos įmonės ir toje vietoje atidaryti naujos vien tam, kad išvengtum Konkurencijos tarybos baudos. 

Viešumoje nuskambėjo ir šilumos sistemų pardavėjo veiksmų tyrimas, kuriame vietoj maksimalios 130 tūkst. EUR baudos Konkurencija skyrė beveik milijono (909 tūkst.) EUR baudą. Bauda buvo skirta tiesiogiai bendrovei, kaip įtariama, padariusiai nusižengimą, ir ją kontroliuojančiai įmonei, kuri pažeidime realiai nedalyvavo. 

Kyla klausimas: argi toks nutarimas padidins Lietuvos konkurencingumą? Vargu. Tarptautiniam kapitalui tai nepridės noro steigtis Lietuvoje ar čia vykdyti įsigijimus.

 Taip pat įdomu, kad už draudžiamą susitarimą nubausta tik viena susitarimo pusė. Ypač turint omeny, kad nubaustoji pusė gauna mažiau realios naudos iš tokio susitarimo (jeigu jis buvo). Praktika bausti tik vieną iš dviejų kaltų asmenų neatrodo tvari ilgalaikiu požiūriu.

Kodėl netiriamas piktnaudžiavimas dominavimu?

2024 m. privataus kaltinimo (įmonė prieš įmonę) bylose buvo 3 viešai žinomi atvejai: byloje dėl žalos atlyginimo dėl kainų kartelio – laimi ieškovas. 2 bylos, kuriose atsakovai kaltinti piktnaudžiaujant dominuojančia padėtimi – ieškovai pralaimi 2 kartus: vieną kartą teismui nusprendus, kad teismas neva neturi kompetencijos nagrinėti privataus kaltinimo bylų, vieną kartą akivaizdžiai suklydus ieškovui dėl savo teisinių galimybių. Taip pat yra bent vienas neviešas atvejis dėl žalos atlyginimo po to, kai Europos Komisija nustatė ir skyrė baudas už ES masto kartelį, ir viena byla, kurioje galutinio sprendimo, tikėtina, sulauksime jau šiais metais. 

 Piktnaudžiavimo dominuojančia padėtimi tyrimai ir bylos – retenybė Lietuvoje. Ne todėl, kad neturime dominuojančių ūkio subjektų. Tokio „vangaus“ teisių gynimo priežastys: brangus ir ilgas bylinėjimasis teisme, žinių bei praktikos stygius. Visgi kasmetinėje konkurencijos teisės konferencijoje buvo teigiama, kad tokios bylos geriau būtų dažnesnės, negu beveik neegzistuojančios. Tarptautinių ekspertų nuomone, priežiūros institucijoms tirti tokius pažeidimus yra patrauklu dėl įrodinėjimo naštos paprastumo, visuomenės susidomėjimo. Tačiau Lietuvoje situacija atrodo kitaip – vyrauja įsitikinimas, kad ekonominė ir verslo logika, tiek ginantis nuo tariamų pažeidimų, tiek juos įrodinėjant yra bergždžias ir sudėtingas reikalas. Tikimės, kad situacija pasikeis.

 Tenka pripažinti, kad ekspertų, suprantančių konkurencijos ekonomiką, Lietuvos advokatūroje, teismuose ir Konkurencijos taryboje vis dar yra mažai, todėl mažai ir piktnaudžiavimo dominuojančia padėtimi bylų. Aktyvesnis keitimasis užsienio praktika ir žiniomis padėtų išjudinti vandenis šioje konkurencijos teisės srityje.

2025-ieji: kas vyksta Lietuvoje

Šiuo metu vykdomi 7 tyrimai: 2 iš jų susiję su koncentracijomis, 3 – draudžiamų susitarimų įvairiuose sektoriuose, vienas dėl ūkio subjektų dalyvavimo viešuosiuose pirkimuose, vienas tyrimas dėl vidaus sandorio.

 „Statistiškai“ galime tikėtis 1 tyrimo nutraukimo, dviejų perpardavimo kainų palaikymo baudų ir vieno nutarimo dėl koncentracijų reguliavimo pažeidimo. Į atsilaisvinusias 4 vietas, tikėtina, keliaus vėl du tradiciniai tyrimai (draudžiami susitarimai dėl kainų arba neviliojimo, draudžiami informacijos mainai), vienas sudėtingesnis atvejis ir galbūt kažkas visiškai naujo.

Panašu, kad Konkurencijos taryba šiemet palaikys pernykštį tempą. Viliuosi, kad nesustos ir švietimo srityje. 

 Prioritetiniams sektoriams – kelios įžvalgos:

 ·       Energetikos sektorius. Svarbu užtikrinti, kad įmonių veikla atitiktų sąžiningos konkurencijos reikalavimus, ypač jei dirbama atsinaujinančių išteklių ar elektromobilių infrastruktūros srityje.

·       Gynybos sektoriaus komercinių santykių dalyviams rekomenduojama atidžiai laikytis viešųjų pirkimų taisyklių ir apmokyti personalą viešųjų pirkimų pagrindų bei gilinti žinias apie tai, kaip vengti galimų konkurenciją ribojančių susitarimų.

·       Skaitmeninės rinkos dalyviai turėtų užtikrinti, kad jų platformos atitiktų naujus reglamentus, ir būti pasirengusiems reaguoti į galimus tyrimus.

·       Mažmeninės prekybos sektorius. Šio sektoriaus bendrovės Konkurencijos tarybos dėmesio sulaukia reguliariai. Aktualiausi išlieka santykiai su tiekėjais.

·       Visi sektoriai. Praktika rodo, kad kiekvienais metais pravartu peržiūrėti ir atnaujinti vidaus kontrolės mechanizmus ir kreiptis į specialistus teisinių konsultacijų dėl rizikų vertinimo ir mažinimo. Tinkamas pasirengimas padės užtikrinti sklandų veiklos tęstinumą tyrimų atveju.