Spaudos centras
Spaudos centras
NOOR partneris, advokatas Giedrius Danėlius Lietuvos Aukščiausiajam Teismui (LAT) pateikė prašymą atnaujinti Raimondo Kurlianskio baudžiamąją bylą. Prašymas grindžiamas šių metų liepos 7 dienos Konstitucinio Teismo nutarimu. Juo dalis Žvalgybos įstatymo nuostatų, reglamentavusių slapto informacijos rinkimo pratęsimą, informacijos saugojimą, perdavimą ir naudojimą, pripažintos prieštaraujančiomis Konstitucijai.
Prašyme LAT argumentuojama, kad Konstitucijai prieštaraujančiomis pripažintos nuostatos buvo tiesiogiai susijusios su R. Kurlianskio baudžiamojoje byloje naudotos žvalgybos informacijos gavimu ir perdavimu baudžiamajam procesui. Todėl teismo prašoma atnaujinti bylą ir iš naujo įvertinti, ar šių duomenų gavimas ir panaudojimas atitiko konstitucinius teisėtumo, pagrįstumo ir proporcingumo reikalavimus.
Gynyba Žvalgybos įstatymo konstitucingumą ginčijo nuo bylos nagrinėjimo pirmos instancijos teisme
Abejonių dėl Žvalgybos įstatymo nuostatų gynyba kėlė dar nagrinėjant bylą visose trijose instancijose. Buvo ginčijamas ir pagal šias nuostatas surinktų duomenų leistinumas, tačiau teismai, įskaitant Lietuvos Aukščiausiąjį Teismą, tuomet nematė pagrindo kreiptis į Konstitucinį Teismą (KT).
Bylai pasibaigus, R. Kurlianskis kreipėsi į Konstitucinį Teismą su individualiu konstituciniu skundu. Liepos 7 dieną KT paskelbė sprendimą: dalis ginčytų Žvalgybos įstatymo nuostatų pripažintos prieštaraujančiomis Konstitucijai.
„Dėl šių Žvalgybos įstatymo nuostatų konstitucingumo klausimus kėlėme dar nagrinėjant bylą. Konstitucinis Teismas dabar patvirtino, kad dalis reguliavimo neatitiko Konstitucijos. Kai tokiomis taisyklėmis buvo grindžiamas žvalgybos informacijos rinkimas ir naudojimas baudžiamajame procese, teismas turi įvertinti, ar tai nepaveikė ir paties nuteisimo“, – sako R. Kurlianskio atstovas, NOOR partneris ir advokatas Giedrius Danėlius.
Prašoma patikrinti, ar žvalgybos duomenys byloje naudoti teisėtai
Vienas iš prašyme išskiriamų epizodų – 2015 metais viešbučio „Amberton“ restorane užfiksuoti R. Kurlianskio ir tuometinio Valstybinės mokesčių inspekcijos vadovo Dainoro Bradausko pokalbiai. Prašyme nurodoma, kad Žvalgybos įstatymo pagrindu surinkta informacija buvo perduota Specialiųjų tyrimų tarnybai ir tapo vienu iš faktinių pagrindų pradėti kriminalinės žvalgybos tyrimą.
Taip pat keliamas klausimas dėl 2018 metais Valstybės saugumo departamento parengtos pažymos, kurioje buvo apibendrinta ilgesnį laikotarpį rinkta žvalgybos informacija ir kuriuo buvo remiamasi nagrinėjant baudžiamąją bylą.
Advokatas pabrėžia, kad Konstitucinio Teismo nutarimas savaime nereiškia nei apkaltinamojo nuosprendžio panaikinimo, nei automatinio byloje naudotų duomenų pripažinimo neleistinais. LAT prašoma atnaujinti procesą tam, kad konkretūs duomenys ir jų reikšmė nuteisimui būtų įvertinti pagal po Konstitucinio Teismo nutarimo aktualius konstitucinius standartus.
„Konstitucinis Teismas nesprendė Raimondo Kurlianskio kaltės ir nevertino konkrečių baudžiamosios bylos įrodymų. Būtent todėl reikalingas baudžiamąją bylą nagrinėjančio teismo vertinimas. Klausimas yra labai konkretus: ar žmogaus nuteisimui galėjo būti naudojami duomenys, kurių gavimo, saugojimo ir perdavimo teisinis reguliavimas vėliau pripažintas neatitinkančiu Konstitucijos reikalavimų“, – teigia advokatas Giedrius Danėlius.
