Spaudos centras
Spaudos centras
Šią savaitę įvyko Koordinacinės tarybos miško sanitarinės apsaugos klausimais posėdis, kuriame aptartas žievėgraužių tipografų masinio plitimo židinių valdymas. Susitikimas surengtas Alytaus ir Prienų rajonų savivaldybių miškuose, kur pernai registruota didžiausia žievėgraužio tipografo populiacija šalyje.
Posėdžio dalyviai apžiūrėjo žievėgraužių tipografų židinius Punios šile, pamatė, kaip miško sanitarinės apsaugos priemonės taikomos Punios šilo eglės genetiniame draustinyje, susipažino su Valstybinių miškų urėdijos turima mechanizuoto žievės lupimo įranga ir svarstė šios technologijos platesnio naudojimo galimybes.
Valstybinės miškų tarnybos specialistai pristatė aktualią informaciją apie žievėgraužio tipografo populiaciją ir žalą Lietuvoje, įžvalgas 2025 m., pasiūlymus dėl stichinės nelaimės galimos trukmės. Prognozuojama, kad esant palankioms oro sąlygoms, šiais metais vėl gali formuotis masiniai žievėgraužių tipografų židiniai ir pažeidimai gali viršyti 1 mln. m3 medžių. Todėl posėdžio metu buvo pasiūlyta, kad savivaldybėse, kuriose bus skelbiamos stichinės nelaimės dėl žievėgraužių tipografų, specialiųjų apsaugos ir stichinių nelaimių padarinių šalinimo miškuose priemonės būtų taikomos iki lapkričio 1 d.
Taip pat pristatyta informacija apie Aplinkos ministerijos užsakymu vykdomus mokslo darbus ir tyrimus dėl žievėgraužio tipografo. Šiuo metu atliekami tyrimai dėl eglių apsaugos nuo žievėgraužių tipografų pažeidimų naudojant biologinius augalų apsaugos produktus, medžių liemenų pavojingų kenkėjų vystymosi tarpsnių modeliavimo ir prognozavimo. Valstybinių miškų urėdija išbando ankstyvąjį žievėgraužio tipografo židinių eglynuose nustatymą taikant distancinius metodus. Susitikime diskutuota, kaip geriau kontroliuoti šių kenkėjų masinio plitimo židinių sutvarkymą.
Posėdžio metu pritarta pasiūlymams dėl leidimų kirsti išdavimo tvarkos tikslinimo, kad gamtiniu ir rekreaciniu požiūriu svarbiose teritorijose pavojingų medžių kenkėjų apniktų medžių tvarkymas būtų greitesnis.
Medžių liemenų kenkėjai yra šaltakraujai organizmai, kurių vystymasis priklauso nuo aplinkos temperatūros. Todėl kalendorinės datos netinka prognozei ar sprendimams priimti dėl kasmet kintančių orų. Tikslesnė yra fiziologinė laiko skalė, pagrįsta efektyvių temperatūrų suma.
Lietuvos miškams didžiausią grėsmę kelia žievėgraužis tipografas, didysis ir mažasis kirpikai. Todėl Miško sanitarinės apsaugos taisyklėse numatyta, kad spygliuočiai, kuriuose apsigyveno medžių liemenų pavojingi kenkėjai, iki pirmųjų lėliukių susiformavimo turi būti iškirsti sanitariniais miško kirtimais.
Aplinkos ministerijos užsakymu kuriamame žemėlapyje pateikiama šių kenkėjų vystymosi prognozė pagal girininkijas: čia prognozuojama artimiausios medžių liemenų kenkėjų stadijos pradžios data. Žemėlapis skelbiamas čia.