Kopimas į kalnų viršūnes nebeatrodo sudėtingas: atskleidė, kas pakeitė žmonių požiūrį

Per pastarąjį dvidešimtmetį žmonių, įkopusių į Everesto viršūnę, skaičius išaugo net 50 proc. Alpinisto ir grupinių žygių vadovo Tado Jeršovo teigimu, žmonių srautai padidėjo visų žemynų viršukalnėse. Pirmiausia pradedama nuo žemesnių kalnų, o juos įveikus galima saugiai kopti į aukščiausias pasaulio viršūnes.

T. Jeršovas pastebi, kad su juo į kalnus kopia įvairaus amžiaus ir profesijų žmonės – nuo studentų iki verslo atstovų, o jų amžius svyruoja nuo 16 iki 73 metų.

„Dabar viršukalnėse galima sutikti labai įvairius žmones, kuriuos vienija noras išbandyti save. Toks kardinalus aplinkos pokytis atpalaiduoja smegenis geriau nei „viskas įskaičiuota“ atostogos šiltuose kraštuose“, – šypteli jis.

Prieš žygį į kalnus svarbu ne tik tinkamai nusiteikti, bet ir pasiruošti. Ištvermės treniruotės ir gera fizinė forma padeda prisitaikyti prie kalnų oro, o technologiniai sprendimai – saugiai naviguoti ekstremaliose sąlygose.

Technologijos pakeitė požiūrį į ekstremalią veiklą

Nors pats lipimas į kalnus per pastarąjį dvidešimtmetį netapo lengvesnis, T. Jeršovas pripažįsta, kad stipriai pasikeitė tiek požiūris, tiek pasiruošimo galimybės. Patogesnė infrastruktūra, išaugusi vedlių kompetencija ir modernesnė įranga padeda tiksliau įvertinti rizikas ir saugiau judėti sudėtingose vietovėse.

Į ekspedicijas žmonės dažniausiai leidžiasi grupėmis, lydimi patyrusių vedlių – tai sumažina nelaimingų atsitikimų, susijusių su prasta savijauta ar pasiklydimu, tikimybę. Svarbu ir tai, kad kalnuose atsirado daugiau priemonių, leidžiančių tiksliai sekti organizmo būklę.

Ekspedicijos šiandien neįsivaizduojamos be deguonies kiekio kraujyje matavimo prietaisų ir išmaniųjų technologijų, kurios perima vis daugiau tradicinės įrangos funkcijų. Kalnuose „Samsung S25“ serijos telefonai tampa svarbiu navigacijos ir informacijos šaltiniu – jie leidžia naudoti žemėlapius neprisijungus, tikrinti orų prognozes, palaikyti ryšį su komanda ir užfiksuoti kelionės eigą. Šių modelių konstrukcija pritaikyta atšiaurioms sąlygoms: metalinis rėmelis, atsparus korpusas ir „Corning Gorilla Glass Victus 2“ ekranas padeda apsaugoti įrenginį nuo smūgių bei aplinkos poveikio. Tai itin aktualu aukštikalnėse, kur kiekvienas įrangos sutrikimas gali turėti pasekmių.

Telefono vaidmuo viršukalnėse

Kalnuose navigacijai dažniausiai yra naudojami telefonai. Palydovinis internetas leidžia bendrauti net ten, kur nėra mobilaus ryšio, stebėti orų prognozes ir susisiekti su artimaisiais.

Pavyzdžiui, bazinėse stovyklose Argentinos aukštumose „Starlink“ terminalai leidžia prisijungti prie interneto net esant 5–6 km aukštyje. Alpinistas teigia, kad jam pačiam internetas yra svarbiausias dėl meteorologinių prognozių, be kurių jis neliptų į kalnus.

„Kopiant telefonas man yra svarbiausias asmeninis išmanusis įrenginys, kuris suteikia visą svarbiausią informaciją. Dažnai jį naudoju su įjungtu skrydžio rėžimu, nes tai padeda pratęsti baterijos veikimo laiką. Mūsų palapinėse kalnuose nėra elektros lizdų, tad kartais tenka rinktis tarp interneto ryšio ir veikiančio telefono. Kopiant pagrindinis elektros šaltinis būna saulės baterija, todėl reikia protingai naudoti turimą energiją“,  – teigia T. Jeršovas.

Pasak alpinisto, dideliame aukštyje telefonus reikia laikyti šiltai, pavyzdžiui, priglaustus prie kūno ar net miegmaišyje. Tai padeda tinkamai apsaugoti įrenginius nuo žmonėms pavojingų sąlygų.