Kova su klimato kaitos dezinformacija tampa ES prioritetu

Net ir šiandien, kai informacijos prieinamumas kaip niekada didelis, viešojoje erdvėje plinta sąmokslo teorijos apie aplinką, klimatą bei kitose srityse. Vieni teigia, kad lėktuvai neva skleidžia pavojingas chemines medžiagas – vadinamuosius „chemtreilus“, kiti neigia pačią klimato kaitą, ją vadindami išgalvotu reiškiniu. Nors šie teiginiai prieštarauja mokslo įrodymams ir viešai prieinamiems duomenims, dezinformacija vis tiek sparčiai plinta.

Viena iš priežasčių – informacijos gausa ir jos prieinamumas ne visada reiškia aiškų supratimą. Sudėtingi moksliniai duomenys ar formalus institucijų kalbėjimas neretai tampa barjeru, trukdančiu žmonėms susidaryti tikslų vaizdą. Informacija pateikiama pernelyg sudėtingai, todėl žmonės ima remtis supaprastintais, bet klaidinančiais aiškinimais. Tokie pasakojimai dažnai remiasi iš konteksto ištrauktomis ar dalinai teisingomis detalėmis, kurios iškraipomos ir paverčiamos įtaigiu, bet klaidinančiu naratyvu. Jis skatina nepasitikėjimą, formuoja iškreiptą realybės suvokimą ir skaldo visuomenę.

Atsižvelgiant į didėjantį dezinformacijos poveikį, Europos Sąjunga skiria vis daugiau dėmesio kovai su klaidinančia informacija, kuri daro tiesioginę žalą tiek visuomenės pasitikėjimui, tiek aplinkos politikos įgyvendinimui. Melagingi naratyvai lėtina žaliąją transformaciją, menkina mokslo autoritetą ir trukdo tarptautiniam bendradarbiavimui.

 Šią problemą dar labiau paaštrina išorinės grėsmės – ypač sisteminga rusijos vykdoma propaganda, kuri yra dalis platesnių informacinių atakų prieš ES. Todėl dezinformacijos klausimas buvo įtrauktas ir į neformalų Europos Sąjungos aplinkos ir klimato ministrų susitikimą Varšuvoje, kur šalys narės ieškojo bendrų sprendimų, kaip stiprinti visuomenės atsparumą informacinėms grėsmėms.

 Susitikimo metu ministrai pabrėžė glaudesnio bendradarbiavimo svarbą – siūlyta efektyviau naudoti Europos aplinkos agentūros EIONET tinklą faktinių duomenų rinkimui bei sustiprinti klimato komunikacijos specialistų tinklą „Green Spiders“. Taip pat raginta aktyviau keistis praktiniais dezinformacijos stebėsenos ir atsakomųjų veiksmų pavyzdžiais, įtraukiant kibernetinio saugumo aspektus ir reagavimo protokolus socialinėse medijose.

Aplinkos ministras Povilas Poderskis susitikime Varšuvoje pristatė Lietuvoje taikomus sprendimus, tokius kaip Nacionalinis krizių valdymo centras, kuris sistemingai stebi viešąją informacinę erdvę, vertina dezinformacijos mastą ir padeda greitai reaguoti į pavojingus naratyvus.

Pasak ministro, „šiuolaikinė dezinformacija neapsiriboja tekstu – ji įgyja naujas formas per vizualinį turinį, algoritminį šališkumą ir dirbtinio intelekto generuojamą melagingą informaciją. Todėl būtina stiprinti visuomenės atsparumą naudojant tiek technologinius įrankius, tiek švietimą“. Kaip vieną iš prevencijos pavyzdžių ministras išskyrė Nacionalinį dezinformacinio raštingumo egzaminą moksleiviams, skirtą lavinti kritinį mąstymą ir gebėjimą atpažinti manipuliatyvų turinį.

Aplinkos ministerija, reaguodama į šiuos iššūkius ir siekdama atliepti ES keliamus prioritetus, šiuo metu rengia atnaujintą savo komunikacijos strategiją. Viena iš svarbiausių jos dalių bus skirta būtent dezinformacijos prevencijai – nuo klaidinančių pranešimų analizės iki atsako formavimo ir faktais grįstos informacijos sklaidos.

Duomenimis grįstą informaciją apie aplinką Lietuvoje galima rasti čia:

·       oro kokybė Lietuvoje;

·       klimato duomenys; 

·       Lietuvos miškų statistika;

·       aplinkosauginių pažeidimų fiksavimas.