Krašto apsaugos viceministras apie ES investicijas į gynybą: nebėra tokio tuščiažodžiavimo, sparčiai judame teisinga kryptimi

Krašto apsaugos viceministras Karolis Aleksa pažymi, kad Europos Sąjunga (ES) pereina nuo diskusijų prie konkrečių veiksmų, stiprinant savo saugumą ir gynybos pajėgumus. Atsižvelgdama į augančias grėsmes, ES siūlo paskatas valstybėms narėms didinti gynybos finansavimą bei ieško inovatyvių finansavimo būdų investicijoms į gynybos pramonę didinti. Vienas reikšmingiausių žingsnių – naujasis „ReArm Europe“ planas, kurio tikslas yra mobilizuoti šimtus milijardų eurų papildomų lėšų visos Europos gynybai.

„Darome didelius žingsnius stiprinant gynybos pramonę, kuriant kovinius pajėgumus, skiriant didesnius finansus bei remiant Ukrainą. Nors ir turime diskusijas dėl taktikos, kaip šiuos žingsnius galima padaryti efektyviau, tačiau nėra tuščiažodžiavimo ir kalbėjimo bendromis frazėmis – yra bendras supratimas“, – sako viceministras K. Aleksa.

Vienas svarbiausių pokyčių – tai konkretūs finansiniai sprendimai. Pasak viceministro, ES šiandien ne tik planuoja, bet jau įgyvendina didelio masto investicijas: „Kalbame apie milijardinius paketus, kurie skiriami tiek paramai Ukrainai, tiek Europos gynybos pramonės stiprinimui. Tai – realūs pinigai, realūs veiksmai.“

Pirmiausia valstybėms narėms sudaryta galimybė laikinai netaikyti ES fiskalinių taisyklių apribojimų skolintis, kai kalbama apie investicijas į gynybą. Tokia išimtis „atlaisvintų“ iki 650 mlrd. eurų investicijoms visoje ES per ketverius metus. Lietuva jau kreipėsi į Europos Komisiją, teikdama oficialų prašymą taikyti šią išlygą.

Antrasis elementas – naujas finansinis instrumentas SAFE (angl. support to defence industry through common procurement), kurio apimtis siekia 150 mlrd. eurų. Šis instrumentas leis valstybėms narėms stiprinti savo karinius pajėgumus per bendrus įsigijimus ir gynybos pramonės investicijas. Tikimasi, kad reglamentas bus patvirtintas iki gegužės pabaigos.

Šie sprendimai žymi esminį lūžį – ES ne tik deklaruoja, bet ir realiai kuria sąlygas, kurios leidžia valstybėms narėms sparčiai ir koordinuotai auginti savo gynybinius pajėgumus bei atsparumą. Viceministras pastebi, kad šiuo metu didžiausias iššūkis Europai – priėmus reikalingus sprendimus, juos kuo sparčiau įgyvendinti.

Krašto apsaugos viceministras K. Aleksa pabrėžia, kad ES turi tęsti savo pastangas ne tik karinės paramos Ukrainai srityje, bet ir stiprinant gynybos pramonę, kad Europa galėtų tapti lygiaverčiu partneriu transatlantinėje saugumo užtikrinimo architektūroje.

Viceministras pažymi, kad JAV pajėgų ir karių buvimas Europoje yra kritiškai svarbus, tačiau ir pati Europa turi būti pasiruošusi įvairiems scenarijams – prisidėti prie NATO gynybos mechanizmų tiek finansais, tiek kurdama ir plėtodama gynybos pramonę, tiek vystydama pajėgumus ar prisidėdama prie karinio mobilumo užtikrinimo Europoje.

Lietuva aktyviai dalyvauja ES gynybos iniciatyvose ir kad svarbus šio proceso lyderis yra Europos gynybos komisaras Andrius Kubilius: „Tikime, kad mūsų visų bendros pastangos padės pasiekti realių pokyčių Europoje“, – teigia viceministras.

Viso pokalbio galite klausytis naujausioje Krašto apsaugos ministerijos tinklalaidėje „KAS ir KAM?“: https://youtu.be/v-u8mFfBX7Q

„KAS ir KAM?“ – tinklalaidė, nagrinėjanti tiek kasdienius, tiek strateginius krašto apsaugos sistemos iššūkius – nuo logistikos ir psichologinių aspektų iki konfliktų bei sprendimų. Jos tikslas – stiprinti supratimą tarp visuomenės ir krašto apsaugos sistemos.

Paskutiniai trys epizodai:

KAS ir KAM? #9: brg. gen. Christophas Huberis – ką Lietuvai suteikia Vokietijos brigada?

KAS ir KAM? #8: Laurynas Suodaitis – kas geresnio karo komendantūrose?

KAS ir KAM? #7: plk. ltn. Deimantas Čyžius – kaip (ne)išvengti karo tarnybos?