Kriptovaliutos: investicija ar kasdienio gyvenimo dalis?

Nors kriptovaliutų rinka pastaraisiais metais sparčiai auga, jų panaudojimo galimybių Europoje kasdieniams atsiskaitymams tebėra nedaug. Daugeliui vartotojų kriptovaliutos, kurios dar žinomos skaitmeninio turto pavadinimu, vis dar atrodo labiau kaip investicija nei kaip reali praktinė priemonė. 

Vis dėlto verslo pasaulyje, ypač verslas verslui (B2B) segmente, kriptovaliutos, kurių vertė nesikeičia ir jos atitinka eurus ar JAV dolerius 1:1 santykiu – stablecoins – įgauna vis daugiau prasmės. B2B segmente stablecoins gali atnešti naudą tada, kai vienas iš verslų nori dirbti tik su kriptovaliutomis, o kitas tik su tradicinėmis valiutomis.

Kur stringa kasdieniai atsiskaitymai?

Rinkos praktika rodo, kad pagrindinės kliūtys išlieka nekintančios – rizikos ir patikimumo klausimai: lėti lėšų pervedimai palyginus su tradiciniais bankais, nenuspėjami terminai ir dideli bei neplanuoti mokesčiai.

Vartotojai tikisi paprastų lėšų grąžinimo procesų, aiškaus mokesčių taikymo ir suprantamų taisyklių, todėl mažmeninėje rinkoje kriptovaliutos dažnai lieka investicijos arba nišinės technologijos vaidmenyje.

Kitas iššūkis – ypač verslams nevienodas reguliavimas skirtingose rinkose. Įmonės, norinčios priimti kriptoturtas, privalo spręsti apskaitos, PVM ir audito klausimus, taip pat užtikrinti klientų pažinimą, sankcijų patikras bei transakcijų stebėseną. Toks procesas reikalauja nemažų resursų, todėl daugeliui smulkių prekybininkų tai tampa pernelyg sudėtinga užduotimi.

Kol kriptovaliutos mažmeninės prekybos aplinkoje išlieka užribyje, specifinių kriptovaliutų – stablecoins – vaidmuo verslo segmentuose pamažu stiprėja.

Kur stablecoins jau duoda vertę?

Nors vartotojų atsiskaitymuose kriptovaliutos kol kas sunkiai skinasi kelią, verslo segmente jos jau turi aiškią nišą. Pasak advokatų kontoros „Tegos“ Technologijų industrijos grupės vadovo Mindaugo Civilkos, B2B srityje skaitmeninis turtas tampa ne tiek galutiniu tikslu, kiek technine priemone.

„Jei įmonė dalį iždo laiko kriptovaliutomis, jai itin svarbu greitai ir patikimai atlikti mokėjimus – tiek atlyginimus darbuotojams, tiek sąskaitų apmokėjimus tiekėjams. Tikslas paprastas – kad pinigai pasiektų gavėjo banko sąskaitą. Vertę kuria ne pati moneta, o operacinis sluoksnis: kliento pažinimo praktikos (KYB/KYC), transakcijų atsekamumas, sudengimas su sąskaitomis, integracija į apskaitą bei vietiniai mokėjimo kanalai, tokie kaip SEPA ar ACH. Kai šie procesai veikia sklandžiai, finansų komandos įgyja kontrolę ir prognozuojamumą, o vadovybei tampa lengviau matyti rizikas ir kaštus“, – aiškina jis.

Panaudojimai praktikoje jau matomi keliose srityse: Afrikos ir Lotynų Amerikos laisvai samdomi specialistai gali užsidirbti atlikdami skaitmeninį darbą, nes tarpvalstybiniai mokesčiai nebesumažina uždirbtų sumų, privačios aviacijos įmonės priima naktinius apmokėjimus per kelias minutes ir po kelių valandų vykdo skrydžius,  Europos įmonės, užsakančios produktus Indijoje ar Kinijoje ir už juos apmokėdamos kriptovaliutomis, kurių vertė nekinta, anksčiau pradeda gamybą, sutrumpina tiekimo ciklą ir paspartina užsakymo ir pinigų gavimo procesą, taip didindami pajamas ir efektyvumą.

Konsultacijų įmonė „McKinsey“ skaičiuoja, kad 20–30 mlrd. JAV dolerių vertės mokėjimų per dieną atliekama naudojant stablecoins. Mokėjimai yra paskirstomi tarp piniginių perlaidų ir atsiskaitymų, o Matt Higginson ir Garry Spanz, „McKinsey“ partneriai, teiga, kad 2025 m. gali būti lūžio taškas stablecoins.

Technologinis tiltas į tradicines valiutas

Čia į pagalbą ateina vadinamoji crypto-to-fiat technologija, leidžianti kriptovaliutas automatiškai paversti į eurus, dolerius ar kitą įprastą valiutą.

„Matome labai aiškią dinamiką: crypto-to-fiat tampa kasdieniu darbo įrankiu ne tik JAV ar Singapūre, bet ir čia, Lietuvoje. Įrankį renkasi ne tik įmonės, kurios dirba su skaitmeniniu turtu, o taip pat įprasti verslo žaidėjai, pavyzdžiui, programinės įrangos kūrėjai, audito ir konsultacijų bendrovės. Šioms įmonėms reguliavimo ir apskaitos reikalavimų laikymasis yra prioritetas.

Tarptautiniu mastu veikiančios įmonės turi galimybę pasinaudoti tiek tradiciniu, tiek skaitmeniniu turtu. „Request Technologies“ užpildo spragą sujungdami šiuos du finansavimo būdus ir palengvina finansinius santykius visame pasaulyje. Technologija užtikrina, kad klientas gali atsiskaityti stablecoins, o mes pasirūpiname patikromis, konvertavimu ir pavedimu į gavėjo banko sąskaitą. Finansų komandai tai reiškia aiškius audito pėdsakus, patogų sąskaitų sudengimą, tikslias ataskaitas ir prognozuojamus terminus. Tai leidžia naudoti kriptoturtą racionaliai, neatsisakant būtinos finansinės kontrolės“, – teigia „Request Technologies“ vadovas Lietuvai Andrius Dubikovas

Ekspertai pabrėžia, kad B2B atsiskaitymai kriptovaliutomis lenkia verslas–vartotojui segmentą, nes čia tikslas išlieka aiškus: efektyviai suvaldyti daugybę mokėjimų keliomis valiutomis įvairiose šalyse. Kai dalis iždo laikoma stablecoins, crypto-to-fiat tampa tiltu į tradicinę finansų sistemą, o didžiausią vertę įmonėms kuria procesų kokybė ir atitiktis, o ne rinkos nuotaikos ar konkrečios monetos pavadinimas.

Request Technologies, UAB – Lietuvoje veikiantis virtualiojo turto paslaugų teikėjas (VASP), įkurtas 2023 m. Vilniuje įmonė jau sukūrė daug darbo vietų ir planuoja plėtrą, pritraukdama tarptautinius specialistus su galimybe net persikraustyti į Lietuvą. Bendrovė specializuojasi crypto-to-fiat srityje B2B segmentui. Ji padeda įmonėms atsiskaityti kriptovaliutomis, o gavėjams lėšas gauti tradicinėmis valiutomis. Paslauga taikoma tiek tiekėjų sąskaitoms, tiek darbo užmokesčio išmokoms. Įmonė siunčia pavedimus į daugiau kaip 190 šalių ir konvertuoja kriptovaliutas į daugiau nei 20 tradicinių valiutų. Įmonės duomenimis, nuo 2024 m. kovo operacijų apimtys išaugo apie 5 kartus.