„Kruvinas“ protestas dėl be nuskausminamųjų kastruojamų paršelių: pasirodė ir VMVT atstovės

Balti apdarai, „kruvini“ rankose laikomi paršeliai ir šiurpą keliantys garsai – tai ne teatro scena, tai prie Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) įvykęs protestas. Juo siekta paraginti institucijos direktorę Audronę Mikalauskienę kuo greičiau sustabdyti paršelių kastraciją be nuskausminamųjų. Šiuo metu paršeliai iki 7 dienų amžiaus yra vieninteliai gyvūnai Lietuvoje, kuriuos leidžiama taip kankinti. Proteste dalyvavo gausus būrys žmonių, pasisakančių prieš žiaurų elgesį su gyvūnais. O galiausiai proteste pasirodė ir VMVT atstovės.

Renginys neapsiėjo be „kraujo“. Baltais drabužiais apsirengę protestuotojai rankose laikė „kruvinus“ paršelius – ženklą to, kas vyksta už uždarų fermų durų. Protesto fone skambėjo tikri, iš kiaulių fermų gauti garsai: tarp jų – ir šiurpą keliantys, be nuskausminamųjų kastruojamų paršelių klyksmai.

Netrūko ir aštrių, prieš VMVT nukreiptų plakatų. Juose be užuolankų skelbta: „Lietuvoje legalus gyvūnų kankinimas“, „Neskauda tik VMVT sąžinei“, „Paršeliai klykia, VMVT tyli“, „VMVT kasdien laužo veterinaro priesaiką”, „Audrone, jūsų tyla – ne neutralumas. Tai leidimas kankinti“ ir kiti. O kai kuriuose plakatuose buvo vaizduojamos ir žiaurios kastracijos scenos, kuriose paršeliams be jokio skausmo malšinimo išpjaunamos sėklidės.

Proteste pasirodė VMVT atstovės

Renginio metu buvo kreipiamasi į VMVT direktorę: „Audrone, mes stovime čia, nes Jūs leidžiate fermeriams kastruoti paršelius be jokio nuskausminimo. Stovime čia, nes Jūs ignoruojate gyvūnų kančią. Stovime čia, nes Jūs delsiate sustabdyti paršelių kankinimą, nors tai galite padaryti vienu savo parašu. Stovime čia, nes kenčiantys paršeliai už save kalbėti negali. Todėl už juos kalbame mes“, – kalbėjo nevyriausybinės gyvūnų apsaugos organizacijos „Tušti narvai“ vadovė Gabrielė Vaitkevičiūtė.

Protestuotojų kreipimasis į VMVT direktorę Audronę Mikalauskienę ir aidintys paršelių klyksmai pasiekė net tarnybos kabinetus – todėl proteste pasirodė ir keletas institucijos atstovių.

Tarp jų – ir VMVT atstovė spaudai Aistė Prieglauskaitė, kuri teigė, kad tarnyba atlieka reikalingus namų darbus ir ieško sprendimo, kuris būtų priimtinas visoms suinteresuotoms pusėms. Vis dėlto, pasak VMVT atstovių, institucija negali nurodyti tikslaus sprendimo priėmimo termino, o vertinant situaciją negali remtis vien tik gyvūnų gerove.

Visuomenės balsas

Anot protestą organizavusios nevyriausybinės gyvūnų apsaugos organizacijos „Tušti narvai“ vadovės G. Vaitkevičiūtės, visuomenė jau parodė, jog jai rūpi gyvūnų gerovė ir kad ji pasirengusi kovoti už gyvūnų apsaugą, siekdama sustabdyti žiaurų elgesį.

„A. Mikalauskienė per savaitę jau sulaukė daugiau nei 1100 laiškų, prašančių jos sustabdyti paršelių kastraciją be nuskausminimo kuo greičiau. Tai milžiniškas skaičius žmonių, nusprendusių kalbėti už gyvūnus. Akivaizdu, kad žmonėms rūpi. Šiai žiauriai praktikai turi būti padėtas taškas“, – teigia „Tušti narvai“ vadovė.

A. Mikalauskienei išsiųstas oficialus laiškas ir iš Europos Parlamento Intergrupės dėl gyvūnų gerovės ir apsaugos, kurį pasirašė grupės prezidentas Niels Fuglsang ir viceprezidentas Petras Auštrevičius. Jame VMVT  raginama kuo greičiau uždrausti paršelių kastraciją be nuskausminimo.

„Tai – ne tik gyvūnų kančių klausimas, bet ir mūsų, europiečių, vertybinis pasirinkimas siekti etiškesnio ūkininkavimo. Europos Komisija jau yra parengusi priemones, kurios padeda ūkiams pereiti prie humaniškesnių sprendimų – belieka turėti politinės valios“, – sako Petras Auštrevičius, Europos Parlamento Intergrupės dėl gyvūnų gerovės ir apsaugos (Intergroup on the Welfare and Conservation of Animals) viceprezidentas.

Teisės aktai leidžia kankinti gyvūnus

Šiuo metu Lietuvoje teisės aktai leidžia iki 7 dienų paršelius kastruoti be jokių nuskausminamųjų.

„Paršeliai vieninteliai gyvūnai šalyje, kuriuos taip kankinti leidžia įstatymai. Tai žiauri procedūra – jos metu gyvūnai jaučia kiekvieną skalpelio pjūvį, į žaizdą kišamus fermerio pirštus ir traukiamas sėklides. Visa tai daroma be jokio nuskausminimo“, – sako G. Vaitkevičiūtė.

Gyvūnų apsaugos organizacijos vadovė primena, kad nors Lietuvoje tokia didelį skausmą gyvūnams sukelianti procedūra vis dar laikoma teisėta, daugelis Europos šalių jau sustabdė šį žiaurų elgesį. Suomija, Vokietija, Prancūzija, Švedija, Nyderlandai, Norvegija ir Belgija jau yra uždraudusios kastravimą be nuskausminamųjų. Griežtesni apribojimai jau galioja ir Šveicarijoje bei Danijoje.

Dabartinę tvarką dėl paršelių kastravimo be nuskausminamųjų Lietuvoje reglamentuoja Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2004 m. sausio 28 d. įsakymu Nr. B1-50 patvirtinti Gyvūnų gerovės reikalavimai atliekant kai kurias veterinarines procedūras.