Kultūra kaip atsakomybės išraiška: tarp technologijų pažangos ir žmogiškumo išsaugojimo

„Kultūra: atsakomybės kaina“ – taip pavadinta gegužės 26 d. Lietuvos nacionaliniame operos ir baleto teatre jau trečią kartą surengta metinė Lietuvos kultūros įstaigų vadovų konferencija. Ji subūrė kultūros lyderius, ekspertus, kūrėjus ir mokslininkus į bendrą diskusiją apie kultūros sektoriaus atsakomybę geopolitinių, technologinių ir visuomeninių iššūkių akivaizdoje. Renginyje daug dėmesio skirta kultūros vaidmeniui stiprinant visuomenės atsparumą, kritinį mąstymą ir sergstint demokratines vertybes.

Konferenciją atidarė Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos generalinė direktorė Aušrinė Žilinskienė ir kultūros ministrė Vaida Aleknavičienė.

Kultūra – strateginis valstybės atsparumo dėmuo

„Gyvename informacinių, geopolitinių ir technologinių įtampų laikotarpiu, todėl kultūros įstaigos atlieka ypatingą vaidmenį. Bibliotekos, muziejai, teatrai ir kultūros centrai šiandien yra ne tik kultūros sklaidos vietos – tai erdvės, kuriose kuriamas pasitikėjimas, ugdomas kritinis mąstymas ir išlaikomas demokratinis dialogas. Kultūra tampa ne tik mūsų atminties saugotoja, bet ir strateginiu valstybės atsparumo bei visuomenės sanglaudos veiksniu“, – sakė kultūros ministrė Vaida Aleknavičienė, pažymėdama, kad tik veikdami kartu galime kurti stiprią, modernią ir visuomenei reikalingą kultūros sistemą.

„Tęsdami pastarųjų dvejų metų konferencijose pradėtas diskusijas apie kultūros lyderystę ir tarnystę valstybei, šiemet kėlėme atsakomybės klausimą: kaip veikti ir kam tarnauti, kai aplinka tampa vis labiau neapibrėžta? Apie kultūros sektoriaus atsakomybę šiandien kalbame jau ne teoriškai. Atsakomybė pasireiškia per kasdienius sprendimus, gebėjimą veikti sudėtingomis aplinkybėmis, telkti žmones, prisitaikyti prie pokyčių ir kartu išlaikyti vertybinį stuburą“, – teigė Lietuvos nacionalinės bibliotekos generalinė direktorė A. Žilinskienė.

Kultūros vaidmuo tampa kaip niekad svarbus

Vieną pagrindinių konferencijos pranešimų skaitęs Nacionalinio Kauno dramos teatro vadovas dr. Egidijus Stancikas pabrėžė, kad karas vyksta ne tik fronte, bet ir žmonių sąmonėje. Dėl to kultūros vaidmuo tampa svarbesnis nei bet kada anksčiau. Dr. E. Stanciko teigimu, kultūros misija – saugoti autentišką žmogaus patirtį, gebėjimą jausti, atskirti tiesą nuo triukšmo ir išlaikyti žmogiškumą technologijų bei informacinio karo laikais.

„Kultūra yra ta vieta, kur žmogus dar gali išgirsti save. Kai aplink daugėja triukšmo, būtent kultūra grąžina orumą, atmintį ir bendruomenės jausmą. Technologijos gali atkartoti, tačiau jos negali mylėti, prisiminti ar išgyventi. Tai vis dar geba tik žmogus. Todėl kultūros atsakomybė šiandien – saugoti gyvą žmogų gyvoje valstybėje“, – apibendrino Nacionalinio Kauno dramos teatro vadovas.

Diskusijoje „Kultūros stuburas pokyčių akivaizdoje“ etnologė, kultūros antropologė dr. Rūta Latinytė, Lietuvos šokio informacijos centro vadovė Gintarė Masteikaitė ir Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus generalinė direktorė dr. Virginija Vitkienė aptarė sektoriaus vienybę, kultūros bendruomenės susitelkimą praėjusių metų rudenį ir pabrėžė būtinybę stiprinti kultūros įstaigų autonomiją, vertybėmis grįstą lyderystę bei pasitikėjimą vieni kitais.

Technologijos turi stiprinti žmogaus protą

Konferencijoje taip pat nagrinėtas informacinio karo poveikis visuomenei, joje labiausiai paplitę Kremliaus naratyvai, aptarti tiek dirbtinio intelekto keliami iššūkiai, tiek galimybės. Filosofas, Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto profesorius Naglis Kardelis kalbėjo apie kultūrą kaip dvasinės teritorijos gynybą: „Žmogus visuomet gins išpuoselėtą sodą, o ne usnimis apaugusią žemę. Taip yra ir su kultūra – giname tai, ką puoselėjame ir branginame.“

Pasak mokslininko, turime būti rūpestingi savo mąstymui – tiek prigimtiniam, tiek dirbtiniam. „Technologijos turi stiprinti žmogų, o ne silpninti jo gebėjimą mąstyti. Dirbtinis intelektas gali tapti stipriu įskiepiu, tačiau tik tada, kai jis skiepijamas į stiprų medį – išlavintą ir sąmoningą žmogaus protą. Prigimtinis mąstymas yra tarsi raumuo: jį reikia nuolat treniruoti“, – kalbėjo prof. N. Kardelis.

Panevėžio apskrities Gabrielės Petkevičaitės-Bitės viešosios bibliotekos direktorė Greta Kėvelaitienė, Vilniaus teatro „Lėlė“ vadovas Paulius Tamolė ir Lietuvos vyriausioji archyvarė dr. Inga Zakšauskienė diskutavo, kaip technologijas panaudoti stiprinant žmogaus kūrybiškumą ir kritinį mąstymą.

Konferencija subūrė gausią bendruomenę

Konferencijoje Lietuvos nacionalinės bibliotekos Projektų valdymo skyriaus vadovė Giedrė Čistovienė pristatė „E. kultūros“ platformą, kurią pavadino atsargine Lietuvos kopija, aptarė kultūros skaitmeninimo svarbą ir būtinybę tokį turinį pateikti šiuolaikiniam vartotojui patrauklia, prieinama forma.

Renginyje dalyvavo beveik 150 kultūros įstaigų vadovų, kultūros politikos formuotojų, mokslininkų, komunikacijos ir technologijų ekspertų iš visos Lietuvos.

Konferenciją organizavo Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka, įgyvendinanti projektą „Kultūros sektoriaus bendrųjų, vadybinių ir profesinių kompetencijų tobulinimas“.

Gedimino Gražio nuotraukos