Kultūros bendruomenės protestas: tamsoje skendės ir LNM Gedimino pilies bokštas

Lietuvos nacionalinis muziejus dalyvaus visoje šalyje vyksiančioje kultūros bendruomenės inicijuotoje protesto akcijoje. Muziejaus padaliniuose tuo pačiu metu 14 val. skambės M. K. Čiurlionio simfoninė poema „Jūra“. Po muzikinės akcijos lankytojai kviečiami dalyvauti  specialiai šiai progai skirtuose renginiuose tema „Kaip lietuviai priešinosi?“. Šios nemokamos ekskursijos ir susitikimai muziejaus padaliniuose primins istorinius ir šiuolaikinius pilietinio pasipriešinimo pavyzdžius. Vakare LNM prisijungs prie pastatų apšvietimo užtemdymo akcijos „Be kultūros – tamsa“. Tuo metu bus išjungtas apšvietimas visuose muziejaus padaliniuose. Tamsoje skendės ir vienas ryškiausių valstybingumo simbolių – Gedimino pilies bokštas. 

Lemiamas metas kultūros ateičiai

Lietuvos nacionalinio muziejaus generalinė direktorė Rūta Kačkutė pabrėžia, kad ši diena ir artimiausios savaitės bus lemiamos vakarietiškų vertybių išsaugojimui Lietuvoje. Pasak jos, tik vieninga, pilietiška ir solidari visuomenė gali užkirsti kelią grėsmėms, kurios jau pasiekė šalies kultūros lauką. „Trojos arklys jau įkėlė koją – kėsinamasi į mūsų pamatines vertybes. Kviečiu visus aiškiai ir aktyviai išreikšti savo pilietinę poziciją: ateiti į artimiausią kultūros įstaigą, esančią šalia jūsų namų, ir dalyvauti protesto akcijoje. Skambant M. K. Čiurlionio kūriniui „Jūra“, kartu galime išreikšti nepritarimą „Nemuno aušrai“ – reiškiniui, kuris kelia pavojų laisvei, nepriklausomam kūrybiniam mąstymui ir kultūros institucijų savarankiškumui“, – teigia R. Kačkutė.

Ji primena, kad panašūs procesai jau vyksta kai kuriose Vidurio Europos šalyse – Vengrijoje ir Slovakijoje, kur kultūros institucijos sistemingai silpninamos, o kūrėjai verčiami prisitaikyti prie valdžios naratyvo arba tylėti. „Nedarykime tų pačių klaidų. Neleiskime normalizuoti veiksmų, nukreiptų prieš demokratinius valstybės pamatus. Lietuva dar turi galimybę atsilaikyti ir pasirinkti vakarietiškos kultūros kelią. Atsitraukti nebėra kur – tai gali būti paskutinis kartas“, – sako LNM vadovė.

Gedimino pilies bokšto simbolinė reikšmė

Spalio 5 d. Lietuvos nacionalinis muziejus vakare protesto dieną pratęs prisijungęs prie akcijos „Be kultūros – tamsa", kurios metu bus išjungtas apšvietimas visuose muziejaus padaliniuose. Šia šviesų užtemdymo akcija primenama, kad be kultūros – tamsa ne tik pastatuose, bet ir visuomenėje.

Ypatingo dėmesio centre – LNM Gedimino pilies bokštas, vienas svarbiausių valstybingumo simbolių. Būtent čia 1989 m. prasidėjo Baltijos kelias. Bokšto apžvalgos aikštelėje prieš akis lyg ant delno atsiveria Vilniaus panorama, o čia pat plazdanti Lietuvos vėliava primena, kad Gedimino bokštas – tai Vilniaus, o kartu ir visos Lietuvos simbolis.

Renginių programa LNM padaliniuose:

14.00 val. simboliškai skamba M. K. Čiurlionio simfoninė poema „Jūra“

14.10 val.

·        Gedimino pilies bokštas (Arsenalo g. 5, Vilnius) – ekskursija „Bokštas – kelio į laisvę simbolis“.

·        Vilniaus gynybinės sienos bastėja (Bokšto g. 20, Vilnius) – ekskursija „Gynėme ir ginsime: bastėjos istorija“.

·        Jono Basanavičiaus gimtinė (Gimtinės g. 17, Ožkabalių I k., Vilkaviškio r.) – ekskursija „Žodis kaip ginklas: J. Basanavičiaus kovos už tautos išlikimą“.

·        Istorijų namai (T. Kosciuškos g. 3, Vilnius) – ekskursija su kuratoriais dr. Povilu Blaževičiumi ir Sigita Mikšaite po parodą „Istorija vizgina uodegą“, kurie papasakos kaip šunys ir jų šeimininkai tapo pasipriešinimo istorijos herojais.

·        Pilininko namas (Arsenalo g. 1, Vilnius) – ekskursija „Suprasti Lietuvą“, kurios metu dalyviai susipažins su pagrindinėmis Lietuvos tapatybę formavusiomis idėjomis ir aptars, kokias pamokas galime iš jų pasisemti šiandienos kontekste.

·        Kazio Varnelio namai-muziejus (Didžioji g. 26, Vilnius) – ekskursija po parodą „Laukžemės Madona. Atskleidžiant 600 metų paslaptis”, kurioje bus papasakota apie paveldo išsaugojimo grėsmes sovietmečiu.

·        Signatarų namai (Pilies g. 26, Vilnius) – ekskursija muziejuje ir už jo ribų: „Žemaitės Vilnius“ (mokama). Rašytojos balsas suskambės iš naujo – primindamas ir mums šiandien aktualius socialinius, kultūrinius klausimus. Žemaitės Vilnius taps erdve, kur praeitis ir dabartis susitinka pokalbiui apie mūsų visuomenės ir kultūros ateitį.

·        Senasis arsenalas (Arsenalo g. 3, Vilnius) – ekskursija „Seniausi mūsų ginklai“.

·        Jono Šliūpo muziejus (Vytauto g. 23a, Palanga) – renginiai „Kas išsigando Šliūpo?“. Lankytojai susipažins su įvairiapuse, bekompromise dr. Jono Šliūpo asmenybe, veikusia XIX a. pabaigos – XX a. pradžios Lietuvoje ir išeivijoje, švietėjiškame, politiniame bei diplomatiniame kontekstuose. Bus pristatomas primirštas, ne visada „patogus“ Jonas Šliūpas, atkreipiamas dėmesys į jo veiklos progresyvumą ir aktualumą šiandien.

14.30 val.

·        Vinco Kudirkos muziejus (V. Kudirkos g. 29, Kudirkos Naumiestis, Šakių r.) – ekskursija „Varpininkai kaip lietuvių inteligentų neginkluotas pasipriešinimas. J. Bagdonas, K. Grinius, V. Kudirka, J. Staugaitis“

Lietuvos nacionalinis muziejus yra pirmasis viešas muziejus Lietuvoje. Muziejaus istorija yra neatsiejama visos Lietuvos muziejininkystės raidos dalis, o jo ištakos siekia 1855 m., kai Eustachijaus Tiškevičiaus rūpesčiu, remiantis jo sukauptais rinkiniais, buvo įkurtas pirmasis viešasis muziejus Lietuvoje – Vilniaus senienų muziejus. Šiandien Lietuvos nacionalinis muziejus saugo didžiausią kolekciją Lietuvoje – daugiau kaip 1,5 mln. reikšmingų Lietuvos istorijai ir kultūrai eksponatų.