Kur lietuviai šiandien linkę laikyti savo pinigus? Penkerių metų tendencijos rodo pokyčių

Nepaisant ekonominių svyravimų, infliacijos ir besikeičiančių palūkanų normų, lietuvių požiūris į pinigų saugojimą ir finansinius sprendimus išlieka gana nuoseklus. Gyventojų apklausa atskleidžia, kad investicinis nekilnojamasis turtas ir taupymas grynaisiais vis dar išlieka populiariausiais pasirinkimais, tačiau po truputį stiprėja ir susidomėjimas investavimo priemonėmis.

Investicinis nekilnojamasis turtas išlieka pirmuoju pasirinkimu

Paklausus, kur geriausia laikyti pinigus, 31 proc. respondentų pasirinko investicinį nekilnojamąjį turtą. Tai – aukščiausias šių metų rezultatas, bet pažvelgus į ilgesnę perspektyvą matyti, kad jo populiarumas pamažu mažėja. Dar 2021 m. investicinį būstą geriausia investicija laikė 41 proc. apklaustųjų.

Tuo metu nekilnojamasis turtas nuomai išsiskiria stabilumu. Šią investavimo kryptį penkerius metus iš eilės renkasi apie trečdalis apklaustųjų.

„Pastaraisiais metais nekilnojamojo turto rinka tapo racionalesnė, o sprendimuose daugiau reikšmės įgyja įperkamumas, nuomos pajamingumas ir ilgalaikė turto vertė.  Kaip rodo tyrimo rezultatai, gyventojai investicinį būstą vertina atsargiau nei prieš kelerius metus, vis dėlto nuomos segmentas išlieka patrauklus – didžiuosiuose miestuose būsto nuomos paklausa išlieka aukšta, todėl investuotojai dažniau orientuojasi ne tik į turto vertės augimą, bet ir į reguliarias pajamas“,  – komentuoja „Artea“ banko privačių klientų paslaugų vadovė dr. Dalia Kolmatsui.

Grynieji traukiasi, indėliai išlieka stabilūs

Pernai pirmoje vietoje buvęs taupymas grynaisiais pinigais šiemet smuko į antrąją – jį geriausiu pasirinkimu laiko 30 proc. respondentų, kai 2025 m. taip manė 38 proc. apklaustųjų.

Ketvirtoje vietoje išlieka bankų indėliai (22 proc.) Jų populiarumas pastaraisiais metais svyravo, tačiau iš esmės išliko stabilus.

„Atsargumas yra suprantama reakcija į ekonominį neapibrėžtumą, todėl dalis gyventojų renkasi grynuosius pinigus ar indėlius. Tačiau verta priminti, kad ilgalaikėje perspektyvoje jie dažniausiai nėra efektyviausias būdas valdyti santaupas – pinigai, kurie nedirba, ilgainiui praranda dalį savo vertės. Net ir nuosaiki grąža ilgainiui leidžia ne tik apsaugoti santaupas nuo infliacijos poveikio, bet ir reikšmingai padidinti sukauptą kapitalą. Svarbiausia – pasirinkti investavimo būdą, atitinkantį žmogaus tikslus ir toleruojamą riziką“, – primena D. Kolmatsui.

Auksas išlieka saugumo simboliu

Auksą kaip geriausią pinigų taupymo alternatyvą šiemet pasirinko 19 proc. apklaustųjų. Tai mažiau nei pernai, kai šį variantą rinkosi ketvirtadalis respondentų, tačiau daugiau nei daugumoje ankstesnių metų.

„Auksas tradiciškai stiprėja tuomet, kai pasaulyje daugėja neapibrėžtumo. Pastaraisiais metais jo paklausą skatino geopolitiniai konfliktai, infliacija ir aktyvūs centrinių bankų aukso pirkimai. Vis dėlto pravartu prisiminti, kad auksas nėra investicija, kuri nuolat generuoja grąžą – jis pirmiausia skirtas kapitalo vertei išsaugoti. Todėl ilgalaikėje perspektyvoje jis dažniau tampa investicinio portfelio dalimi, o ne vieninteliu pasirinkimu“,  – sako „Artea“ banko ekspertė.

Investavimas po truputį tampa kasdienybe

Nors investiciniai fondai, ETF ir vertybiniai popieriai vis dar gerokai nusileidžia nekilnojamajam turtui ar indėliams, jų, kaip geriausio būdo laikyti pinigus, populiarumas po truputį auga. Investicinius fondus šiemet rinkosi 4 proc. respondentų, tiek pat ir vertybinius popierius, o biržoje prekiaujamus fondus (ETF) – 3 proc.

Kalbant apie jau investuojančius į šias priemones, tyrimo duomenimis,investuojančių į vertybinius popierius Lietuvoje per dešimtmetį skaičius išaugo daugiau nei septynis kartus, o investicinių fondų populiarumas per šį laikotarpį išaugo keturis kartus. Investuojančiųjų į ETF dalis per šešerius metus išaugo daugiau kaip tris kartus.

„Prieš penkerius metus investavimas daugeliui atrodė sudėtinga ir siauram žmonių ratui skirta veikla. Šiandien situacija keičiasi – skaitmeninės investavimo platformos, lengviau prieinama informacija ir didesnis finansinis raštingumas skatina gyventojus diversifikuoti santaupas. Tai natūralus brandžios finansų rinkos požymis – žmonės nebenori visų lėšų laikyti vienoje turto klasėje“, – komentuoja D. Kolmatsui.

Atmintinė: kaip racionaliai paskirstyti santaupas?

Anot dr. D. Kolmatsui, universalaus atsakymo, kur geriausia laikyti pinigus, nėra – viskas priklauso nuo žmogaus tikslų, amžiaus, pajamų ir toleruojamos rizikos. Vis dėlto yra keli principai, kuriais vadovautis rekomenduojama kiekvienam.

1. Sukaupkite finansinę pagalvę

Pirmiausia verta turėti lengvai prieinamų santaupų nenumatytiems atvejams. Dažniausiai rekomenduojama sukaupti 3–6 mėnesių būtinųjų išlaidų dydžio rezervą, kurį patogiausia laikyti einamojoje sąskaitoje arba indėlyje.

2. Neinvestuokite visų pinigų į vieną turto klasę

Net jei nekilnojamasis turtas atrodo patraukliausia investicija, visa kapitalą sutelkti vienoje priemonėje nėra racionalu. Diversifikacija padeda sumažinti riziką, todėl verta derinti skirtingas turto klases.

3. Siekite ilgalaikių tikslų

Lėšos, kurių neprireiks artimiausius 5–10 metų, gali būti nukreipiamos į investavimo priemones – investicinius fondus, ETF ar kitus finansinius instrumentus. Kuo ilgesnis investavimo laikotarpis, tuo didesnė tikimybė išgyventi rinkų svyravimus ir uždirbti didesnę grąžą.

4. Periodiškai peržiūrėkite savo finansinį planą

Keičiantis pajamoms, palūkanų normoms, ekonominei situacijai ar asmeniniams tikslams, verta bent kartą per metus įsivertinti, ar dabartinis santaupų paskirstymas vis dar atitinka poreikius.

Gyventojų apklausą „Artea“ užsakymu atliko bendrovė „Spinter tyrimai“, balandžio 18–28 dienomis apklaususi 1016 Lietuvos gyventojų nuo 18 iki 75 metų.