Spaudos centras
Dauguma šiuolaikinių komandų žino, ką reiškia pervargti nuo „team building“ paskatų, kurios prilygsta ilgai užsitęsusiam susirinkimui. Keli pratempimo pratimai, dirbtinis entuziazmas ir užduotis su lipdukais… Ir dar kartą tampa akivaizdu, kad tikras ryšys neatsiranda prie stalo.
Jis gimsta ten, kur žmonės ištraukiami iš komforto zonos — į vietą, kur reikia ne gražiai kalbėti, o veikti.
Šiuolaikinės komandos ieško pramogos, kuri „suplaktų“ visus į vieną visumą taip, kad net ir naujokas pasijustų lyg priklausytų komandai jau metus. Ir Vilniuje šiai misijai atsirado erdvė, gebanti sujungti adrenalino pliūpsnį, paslaptingą įtampą ir tikras žmonių reakcijas.
Komandos ryšys dažniausiai atsiskleidžia ne planuojant projektus, o išbandymuose — tikruose iššūkiuose, kurie verčia susitelkti be jokių vaidmenų. Tamsa, ribotas matomumas, staigūs garsai ir netikėtos situacijos sukuria terpę, kurioje žmogus pasirodo toks, koks yra: drąsus, atsargus, lyderis, analitikas, iniciatorius.
Tokiose pramogose dalyvių emocijos tampa realios, o sprendimai — instinktyvūs. Psichologai teigia, jog būtent ekstremaliose, bet saugiose aplinkose atsiranda giliausi komandiniai ryšiai. Nes čia neįmanoma slėptis už darbo pozicijoje įgyto statuso: visi tampa lygūs.
Būtent labyrinthus apibrėžia vietą, bet ir simbolizuoja komandinės kelionės esmę.
Ne kiekviena patirtis suvienija. Bet yra veiklų, ardančių komandines sienas taip tiksliai, kad žmonės apie jas kalba dar ilgai — iš naujo pasakodami situacijas, prisiminimus, juoką ir įtampą.
Šių potyrių kokybė slypi atmosferoje: šviesų žaisme, staigiuose siužeto posūkiuose ir aktorių profesionalume, kurie geba sukurti tikroviškas emocijas.
Komandai tenka patirti daug:
Tai nėra pasyvi pramoga. Tai patyrimas, kuriame kiekvienas žaidėjas tampa dalimi didesnio organizmo.
Vilniuje esantys tamsūs labirintai ir sceninės erdvės sukurti taip, kad imituotų tikrą pavojų be realios rizikos — tarsi paverčiant komandą filmų veikėjais.
Šiose patirtyse išryškėja stipriausi dalyviai, tačiau dar įdomiau tai, kad atsiskleidžia ir tie, kurie kasdienybėje būna tylūs. Nuotaika tampa tokia intensyvi, kad kartais net įmonių vadovai pripažįsta: „Nemaniau, kad mūsų komanda turi tiek drąsos.“
Stipriausios komandinės patirtys dažniausiai yra tos, kuriose žmonės neturi galimybės slėptis. Jie turi pasitikėti vieni kitais, reaguoti akimirksniu, veikti taip, kaip gyvenime retai tenka.
Kai pramoga baigiasi, dingsta tik tamsa — bet lieka ryšys. Komandoje atsiranda istorijos, kurias prisimena ne tik renginio vakarą, bet ir po pusmečio.
Tai patirtis, kuri ne tik praskaidrina rutiną, bet ir sukuria naują komandos narystės jausmą.