„Laiškas" vamzdynu iš Rusijos pasiekė Vokietiją

Baltijos jūros dujotiekį eksploatuojanti bendrovė „Nord Stream“ sėkmingai atliko abiejų vamzdyno linijų patikrinimą iš vidaus, kaip numatyta pagal dujotiekio ilgalaikio saugumo ir integralumo valdymo strategiją. Septynių metrų ilgio ir daugiau nei 7 tonas sverianti patikrinimo įranga dujotiekio vidumi nukeliavo iš Rusijos į Lubminą Vokietijoje. Propelerinis vamzdyno patikrinimo įrenginys (angl. pipeline inspection gauge – PIG), varomas dujų slėgio, keliavo vamzdynu 1,5 metro per sekundę greičiu ir rinko aukštos raiškos duomenis visame 1224 km ilgio maršrute. PIG kelionė iš Rusijos į Vokietiją užtruko 10 dienų.

Tai buvo pirmas įvykis istorijoje, kada toks ilgas ir net iki 41 milimetrų sienų storio vamzdynas buvo tikrinamas tokiu būdu. Šiam patikrinimui Vokietijos kompanija „ROSEN Group“ sukūrė PIG su itin stipriu magnetiniu lauku. Išmanusis PIG turi elektroninius jutiklius, kurie matuoja vamzdyno medžiagų vientisumą ir jo geometriją. Keliaudamas iš vieno dujotiekio galo į kitą PIG surinko daugiau nei terabaitą duomenų, jie buvo įrašomi 12 megabitų per sekundę greičiu – 30 kartų sparčiau nei perduodami duomenys mobiliojo ryšio tinkluose.

PIG slenkant dujotiekiu, išsyk fiksuojama tiksli geografinė vieta, kurioje vamzdyno vietoje PIG tuo metu yra. Patikrinimui naudojama aukštos raiškos matavimo technologija geba aptikti net smulkiausius vamzdyno būklės pakitimus. Pirminė duomenų analizė rodo, kad pradėjus transportuoti dujas pilnu slėgiu, vamzdyno vieta pakito minimaliai, neužfiksuota jokių galimų korozijos ar deformacijos vietų.

2012 ir 2013 metų pradžioje „Nord Stream“ jau buvo atlikusi vamzdyno išorinį patikrinimą. Tuokart vamzdyno būklė ir išvaizda buvo tikrinama nuotoliniu būdu valdomų robotų, kuriuos sekė pagalbiniai laivai. Vidinio ir išorinio patikrinimo metu gautų duomenų pagrindu sudarytas tolimesnis vamzdyno tikrinimo grafikas. Jis leis užtikrinti, kad bet kokie galimi pokyčiai, net smulkiausi korozijos ar mechaniniai defektai, būtų užfiksuoti ankstyvoje stadijoje.

Papildoma informacija:

„Nord Stream AG“ yra tarptautinė bendrovė, įkurta suplanuoti, nutiesti ir eksploatuoti dviejų lygiagrečių vamzdžių dujotiekį Baltijos jūroje. Rusijos „OAO Gazprom“ priklauso 51 proc. „Nord Stream” akcijų, Vokietijos kompanijos „BASF/Wintershall Holding AG“ ir „E.ON Ruhrgas AG“ turi po 15,5 proc. akcijų, o Olandijos dujotiekių infrastruktūros bendrovė „N.V. Nederlandse Gasunie“ ir Prancūzijos „GDF SUEZ S.A.“ – po 9 proc. akcijų. „Nord Stream“ centrinė būstinė ir operacijų valdymo centras yra Šveicarijoje, Cugo mieste.

„Nord Stream“ gamtinių dujų vamzdynas Baltijos jūroje yra pajėgus bent 50 metų laikotarpį iš Rusijos į Europos Sąjungą transportuoti po 55 mlrd. kub. m. dujų per metus. Jūros dujotiekį suformuoja du lygiagretūs 1224 km ilgio vamzdžiai. „Nord Stream“ vamzdynas per Baltijos jūra tęsiasi nuo Portovajos įlankos šalia Vyborgo miesto, Rusijoje, iki Vokietijos pakrantės Lubmine. Kiekvieną iš vamzdyno linijų sudaro daugiau nei 100 tūkst. plieninių vamzdžių atkarpų, kurių kiekviena padengta betonu ir sveria 24 tonas. Šie vamzdžiai buvo sujungti ir nuleisti į tiksliai suplanuotą vietą jūros dugne. Vamzdyno maršrutas buvo suderintas su penkių valstybių, per kurių vandenis nutiestas dujotiekis, valdžios institucijomis. „Nord Stream“ tiesimo darbai buvo pradėti 2010 m. balandį, o abiejų linijų tiesimas baigtas ir jos pradėtos eksploatuoti 2012 m. spalį, laiku ir neviršijant suplanuoto biudžeto.

Gamtinės dujos yra vis svarbesnis energijos šaltinis Europoje, o dujų gavyba pačioje Europos Sąjungoje mažėja. Skaičiuojama, kad nuo 2011 m. iki 2035 m. dujų importo poreikis išaugs nuo 302 mlrd. kubinių metrų iki 524 mlrd. kub. metrų per metus. Vadinasi, Europai kasmet reikės papildomai importuoti apie 222 mlrd. kub. metrų dujų (Šaltinis: IEA 2012). „Nord Stream“, kuris sujungia Europos dujotiekių tinklą su vienais didžiausių pasaulyje dujų išteklių, leis užtikrinti apie ketvirtadalį šio papildomo dujų importo poreikio.

„Nord Stream“ yra įsipareigojusi užtikrinti dujotiekio saugumą ir draugiškumą aplinkai. Planuojant dujotiekį konsorciumas investavo apie 100 mln. EUR (345 mln. Lt.) ir atliko pačius išsamiausius istorijoje Baltijos jūros tyrinėjimus. Konsorciumas vykdė plačias konsultacijas, siekdamas užtikrinti, kad dujotiekio inžinerinis sprendimas, maršrutas, tiesimo darbai ir eksploatacija būtų saugi ir draugiška aplinkai. Iki 2016 metų „Nord Stream“ bus investavusi dar 40 mln. EUR (138 mln. litų) į Baltijos jūros stebėseną išilgai viso dujotiekio maršruto, norint užtikrinti, kad aplinkai nėra pakenkiama.

„Nord Stream“ yra įtrauktas į ES Transeuropinių energetikos tinklų gaires (TEN-E). 2006 metais Europos Komisija, Europos Parlamentas ir ES Taryba paskelbė, kad šis projektas “atitinka Europos interesus“. „Nord Stream“ yra pripažįstamas kaip svarbus projektas siekiant patenkinti Europos energetinės infrastruktūros poreikius.