Laisvės gynėjais galės būti pripažinti buvę Lietuvos policijos akademijos pareigūnai ar studentai

Seimas patikslino Laisvės gynėjo sąvoką. Juo bus laikomas Lietuvos pilietis, kuris 1990 m. kovo 11 d. – 1991 m. rugpjūčio 21 d. Sovietų Sąjungos karinės agresijos metu dalyvavo atkuriant Lietuvos valstybingumą ar šalinant grėsmę Lietuvos valstybingumui ir vientisumui, įvairiomis nesmurtinio pasipriešinimo formomis priešinosi agresyviems SSRS ekonominiams ar kariniams veiksmams, saugojo ar gynė valstybės sieną, kitus valstybinės svarbos ir ūkio objektus, kūrė krašto apsaugos struktūras, muitines, specifinėmis priemonėmis padėjo atkurti Lietuvos Respublikos valstybingumą, tarnaudamas Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos Apsaugos skyriuje, Krašto apsaugos departamente prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir jo struktūriniuose padaliniuose, Pasienio apsaugos tarnyboje, Savanoriškojoje krašto apsaugos tarnyboje, Valstybės saugumo departamente, Lietuvos Respublikos policijoje, Lietuvos policijos akademijoje, Lietuvos Respublikos muitinėje, Lietuvos šaulių sąjungoje arba būdamas studentu (klausytoju) Lietuvos policijos akademijoje ir prisiekė Lietuvos valstybei iki 1991 m. lapkričio 23 d., priklausydamas vienai iš šio straipsnio 2 dalyje išvardytų laisvės gynėjų grupių ir šio įstatymo 3–8 straipsniuose numatytais teisiniais pagrindais.

Laisvės gynėjo Lietuvos policijos akademijos pareigūno ar studento (klausytojo) teisinis statusas pripažįstamas asmenims, kurie atitinka įstatyme apibrėžiamą laisvės gynėjo sąvoką ir kurie, prisiekę būti ištikimi Lietuvos Respublikai, dirbo Aukščiausiosios Tarybos 1990 m. liepos 13 d. nutarimu Nr. I-371 įkurtoje Lietuvos policijos akademijoje turėdami specialųjį ar vidaus tarnybos pareigūno laipsnį ar buvo jos studentai (klausytojai) ir 1990 m. kovo 11 d. – 1991 m. rugpjūčio 21 d. laikotarpiu vykdė jiems pavestas viešosios tvarkos ir visuomenės rimties užtikrinimo funkcijas, saugojo svarbius valstybinius, ūkio ir kitus civilinius objektus. Toks statusas pripažįstamas asmeniui ir po jo mirties.

„Tai yra labai svarbus klausimas, nes laisvės kovotojų statusas tiems žmonėms, kurie dalyvavo visuose šituose įvykiuose, yra turbūt labiausiai vertinamas ir turi aukščiausią statusą. Kai kuriems žmonėms galbūt ir gyvenimo svarbiausias įvertinimas. Ir tie žmonės, kurie neprisiekė, tai yra neįvykdė to įstatymo esminio reikalavimo iki pučo ir tą padarė ne dėl savo kaltės, tai jie, žinoma, nusipelno būti įvertinti. Bet čia komisijai teks svarbus uždavinys atskirti, kas yra kas, nes reikia žinoti tą istorinį faktą, kad tuoj po pučo atsirado labai daug žmonių, kurie jungėsi prie krašto apsaugos ir kitų organizacijų, palikę savo tarnybas sovietinėse struktūrose. Dėl to laisvės kovotojai labai ir žiūri, kad nepatektų šitie žmonės, kurie jau saugioj aplinkoj priėmė sprendimą prisijungti“, – sakė Seimo narys Valdas Rakutis.

Įstatyme patikslinta, kad Laisvės gynėjo teisinis statusas nepripažįstamas asmenims, kurie iki 1991 m. rugpjūčio 21 d. pasišalino iš tarnybos vietos, vadovybės buvo nušalinti nuo pareigų arba dėl tarnybinio nusižengimo atleisti iš tarnybos. Toks statusas gali būti nepripažįstamas asmenims, nuteistiems už tyčinį nusikaltimą, ar kurių įvykdyta ar vykdoma veikla nedera su laisvės gynėjo statusu.

Laisvės gynėjo teisinio statuso įstatymo pataisoms (projektas Nr. XVP-96(2) pritarė 85, prieš balsavo vienas, susilaikė 6 Seimo nariai. Pataisos įsigalios rugsėjo 1 d.