Laisvės kovų ir valstybės istorinės atminties komisija svarstė Draudimo propaguoti totalitarinius, autoritarinius režimus ir jų ideologijas įstatymo įgyvendinimą

2025 m. gegužės 9 d. pranešimas žiniasklaidai (Seimo naujienos ● Seimo nuotraukos● Seimo transliacijos ir vaizdo įrašai)

Seimo Laisvės kovų ir valstybės istorinės atminties komisija posėdyje svarstė klausimą dėl Draudimo propaguoti totalitarinius, autoritarinius režimus ir jų ideologijas įstatymo (toliau –Įstatymas) įgyvendinimo.

Posėdyje dalyvavęs Viešųjų objektų atitikties totalitarinių, autoritarinių režimų ir jų ideologijų propagavimo juose draudimui vertinimo tarpinstitucinės komisijos pirmininkas Vitas Karčiauskas supažindino su komisijos taikomais kriterijais priimant sprendimus ir Įstatymo nuostatų taikymu praktikoje.

Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro Istorinės atminties įamžinimo skyriaus vedėja Inga Smaliukienė informavo, kad nuo Įstatymo įsigaliojimo (2022 m. gruodžio 13 d.) iki šios dienos priimta 198 sprendimai, iš kurių 127 sprendimai susiję su viešųjų objektų pakeitimu arba pašalinimu. Kaip žinia, Įstatyme sprendimų įgyvendinimui yra numatytas 3 mėnesių terminas. Iš 127 sprendimų iki šios dienos yra įvykdyta 60 sprendimų.

Pagrindinės sprendimų neįvykdymo laiku priežastys: 1) 5 sprendimai yra apskųsti teismui, vadinasi, jų vykdymas yra sustabdytas, kol bus išnagrinėtos bylos; 2) 4 sprendimai negali būti įvykdyti dėl to, kad nesukurta tam reikalinga teisinė bazė. Čia turima omenyje sprendimus dėl  Sovietų Sąjungos karių palaidojimo vietų, t. y. karių kapus perkelti į kitą vietą. Kultūros ministerija šiuo metu jau parengė ir derinimui pateikė ,,Antrojo pasaulinio karo Sovietų Sąjungos ir kitų šalių, propaguojančių totalitarinius, autoritarinius režimus ir jų ideologiją, karių palaikų perkėlimo ir laidojimo vietos paženklinimo tvarkos aprašo“ projektą. Priėmus šį aprašą savivaldybių institucijos galės pradėti vykdyti beveik prieš metus priimtus sprendimus; 3) dauguma savivaldybių informuoja, kad sprendimų vykdymo procesai yra pradėti, tačiau jie nebaigti dėl objektyvių priežasčių (vykdomos gyventojų apklausos po keletą kartų, nes gyventojai ne visada sutinka su naujais gatvių pavadinimais; ilgai užtrunka savivaldybių tarybose projektų svarstymas ir pan.). Tokiose situacijoje, būtų logiška pratęsti sprendimo įgyvendinimo terminą, tačiau Įstatymas tokios galimybės nenumato, todėl šiuo atveju aplinkybė, kad sprendimas bus įgyvendintas jau pasibaigus Įstatyme numatytam 3 mėn. terminui nėra esminis pažeidimas, svarbu, kad savivaldybės jau yra pradėjusios sprendimų įgyvendinimo procesą.

Klaipėdos miesto ir Radviliškio rajonų savivaldybių tarybos nepritarė sprendimų įgyvendinimui, todėl Vyriausybės atstovų įstaiga apskundė savivaldybių veiksmus. Šiuo metu pilnai dar neįvykdė sprendimų Pakruojo, Molėtų, Marijampolės, Pasvalio, Šalčininkų, Mažeikių, Vilkaviškio, Akmenės ir Kauno rajono savivaldybės.