Lengvas uždarbis gali virsti nusikaltimu: kaip veikia pinigų mulų schema

Darbas iš namų, greitas atlygis ir jokių ypatingų reikalavimų – pasiūlymas, kuriam sunku atsispirti. Tačiau už tokių pažadų vis dažniau slypi ne darbas, o gerai organizuotos sukčių schemos, į kurias įtraukiami nieko neįtariantys žmonės.

Greitas uždarbis virto sukčių schema

Lietuvoje ši problema taip pat egzistuoja – praėjusiais metais „Citadele“ bankas užfiksavo 13 pinigų mulų atvejų. Panašios tendencijos ryškėja ir kitose Europos šalyse: pinigų mulų verbavimas sparčiai plinta, o pasekmės gali būti rimtos – nuo finansinių nuostolių ir nutekintų asmens duomenų iki reputacijos žalos bei teisinės atsakomybės.

Vienu iš banko fiksuotų atvejų jaunas vyras socialiniuose tinkluose sulaukė pasiūlymo tapti mokėjimų tarpininku. Iš pradžių viskas atrodė patikimai – aiškios užduotys, pažadėtas atlygis, jokių akivaizdžių rizikos ženklų. Netrukus į jo sąskaitą pradėjo plaukti pavedimai iš skirtingų žmonių, o „darbdavys“ paragino pinigus skubiai pervesti toliau, dalį pasiliekant kaip atlygį.

„Iš pirmo žvilgsnio tai gali pasirodyti kaip paprastas uždarbio būdas, tačiau bankams tai – aiškus įspėjamasis signalas. Staiga atsirandantys įplaukimai iš nepažįstamų asmenų ir greiti jų pervedimai toliau yra vienas dažniausių sukčiavimo požymių“, – atkreipia dėmesį „Citadele“ banko plėtros vadovas Romas Čereška.

Pasak jo, šiuo atveju operacijos buvo sustabdytos laiku, todėl pavyko išvengti nuostolių.

Kas yra pinigų mulai?

Pinigų mulais tampama ne visada sąmoningai – dažnai viskas prasideda nuo, atrodytų, nekalto pasiūlymo ar viliojančios galimybės greitai užsidirbti. Finansinio sukčiavimo schemas organizuojantys nusikaltėliai tokių tarpininkų ieško tikslingai.

„Siekiant nuslėpti neteisėtai įgytų lėšų kilmę, ieškoma žmonių, kurie sutiktų naudoti savo banko sąskaitas svetimų pinigų pervedimams, išgrynintų lėšas ar perduotų grynuosius nepažįstamiems asmenims“, – teigia R. Čereška.

Anot jo, nors dalis žmonių į tokias veiklas įsitraukia sąmoningai, nemaža dalis tik vėliau supranta tikrąjį savo veiksmų pobūdį. Vis dėlto tai neatleidžia nuo atsakomybės – pinigų plovimas Lietuvoje yra nusikalstama veika, o lengvo uždarbio pažadas neretai tampa rimtų problemų pradžia.

„Tokios patirtys gali turėti ilgalaikių pasekmių: gresia baudžiamoji atsakomybė, apribojamos galimybės naudotis finansinėmis paslaugomis, o kai kuriais atvejais susiduriama ir su šantažu, grasinimais ar kitu spaudimu“, – pabrėžia ekspertas.

Sukčių dėmesys krypsta į jaunimą

Pinigų mulų verbavimas dažniausiai prasideda nuo paprasto pasiūlymo – darbo skelbimo ar tiesioginės žinutės. Sukčiai aktyviai veikia ten, kur žmonės praleidžia daugiausia laiko: socialiniuose tinkluose „Facebook“, „Instagram“ ar „TikTok“, taip pat per pokalbių programėles „WhatsApp“ ar „Viber“.

Tokie pasiūlymai pateikiami kaip galimybė greitai užsidirbti – kartais net investuojama į jų reklamą, kad atrodytų patikimesni ir pasiektų kuo daugiau žmonių. Dažnai pabrėžiama, kad jokios rizikos nėra, o kai kuriais atvejais siūlomas papildomas atlygis už naujų žmonių įtraukimą.

„Jei anksčiau dažniau būdavo taikomasi į socialiai pažeidžiamas grupes, šiandien vis dažniau taikiniu tampa jaunimas. Papildomi pinigai jiems atrodo kaip lengvas būdas greitai užsidirbti“, – pastebi R. Čereška.

Šių veiklų principas paprastai atrodo nesudėtingas, tačiau būtent tai ir sukuria klaidingą saugumo įspūdį.

Kaip netapti pinigų mulu?

Gavus pasiūlymą tapti mokėjimų tarpininku, svarbiausia – neskubėti. „Citadele“ banko ekspertas pataria pirmiausia įsitikinti, kas iš tiesų siūlo tokį darbą: patikrinti įmonę ar asmenį, peržiūrėti kontaktus, įvertinti, ar pateikta informacija atrodo patikima, ir aiškiai suprasti, koks būtų veiklos pobūdis. Jei atsakymai migloti arba skubinama apsispręsti, tai – vienas pirmųjų įspėjamųjų ženklų.

„Apgaulė dažnai slypi smulkmenose: neįprastas bendravimo tonas, klaidos laiškuose ar darbui nekeliami jokie reikalavimai. Jei pasiūlymas atrodo per daug geras, kad būtų tiesa, dažniausiai taip ir yra“, – sako R. Čereška.

Ekspertas pabrėžia, kad didžiausia rizika kyla tuomet, kai sprendimai priimami paskubomis. Jokiu būdu nereikėtų dalintis banko sąskaitos, prisijungimų ar mokėjimo kortelės duomenimis su nepažįstamais asmenimis – tokia informacija suteikia tiesioginę prieigą prie pinigų.

Skubėjimas gali kainuoti brangiai

Jei susiviliojama fiktyviu darbo pasiūlymu ar kvietimu tapti mokėjimų tarpininku ir patenkama į sukčių schemą, svarbiausia – veikti nedelsiant. Tokiose situacijose viską lemia greitis: kuo greičiau informuojamas bankas, tuo didesnė tikimybė sustabdyti pinigų pervedimą.

„Bankai taiko pažangias stebėsenos sistemas, kurios analizuoja mokėjimų srautus, klientų elgseną ir atpažįsta netipinius pinigų judėjimo modelius“, – sako R. Čereška.

Anot „Citadele“ banko atstovo, būtent šios sistemos leidžia įtartinas operacijas sustabdyti dar prieš pinigams pasiekiant sukčius. Vis dėlto praktikoje apie apgaulę dažnai sužinoma per vėlai – kai tikrasis gavėjas nesulaukia pavedimo. Tokiais atvejais būtina nedelsti ir kreiptis ne tik į banką, bet ir į teisėsaugos institucijas, kurios gali greitai surinkti duomenis ir atsekti neteisėtai išviliotų pinigų kelią.

„Sukčiavimas šiandien dažniausiai įvyksta ne dėl technologijų spragų, o dėl paprasto neapsižiūrėjimo – kai paskubama ir nepatikrinami duomenys. Todėl kiekvienas pavedimas turėtų būti atliekamas tik įsitikinus, kad visa informacija yra teisinga“, – pabrėžia R. Čereška.